Klaipėda – vienintelis Lietuvos uostas, galintis priimti kruizinius laivus, kurių šiemet viešėjo kone 60.
„Niekas kitas Lietuvoje, kad ir labai norėtų, to padaryti negali. Noriu pasidžiaugti, kad vieninteliai galime priimti laivus ir niekada joks Vilnius ar Kaunas, kad ir kaip išaugtų turizmas ir suklestėtų, to iš mūsų nepaims.
Tai vienintelė sritis turizme, kur Lietuvoje konkurentų neturime. Gali nukonkuruoti Kaliningradas, Gdanskas, bet iš Klaipėdos to negali atimti niekas, – sako R.Savickienė. – Kai pavadina „Romenos laivais“, aš nusijuokiu ir tiek. Čia mano laivai, bet visų labai laukiami. Tai jei kokios problemos, jos būna mano problemos, bet, ačiū Dievui, jų nėra ir visi laimingi“, – sako R.SAvickienė.
Anot R.Savickienės, Klaipėda deda daug pastangų, kad laivų atvyktų dar daugiau. Gerų žodžių Klaipėdai negailima, o ir atsakomybė miestui tenka didelė, mat neretai tai būna pirmoji turistų pažintis su Lietuva.
„Labai dažnam tai absoliučiai pirmas kartas Lietuvoje. Išlipę nežino net kaip ištarti žodį Klaipėda, be to, maišo, ar čia Lietuva, ar Latvija. Laikomės nuostatos, kad turistui turi būti geras arba labai geras įspūdis, kad pabuvęs čia sugalvotų kitomis transporto priemonėmis atvykti ir pakeliauti po visą Lietuvą. Skeptikai sakytų – nesąmonė, bet pirmas įspūdis būna visiškai geras“, – džiaugiasi turizmo atstovė.
Pagyrų miestas sulaukia už tai, kad skirtingai nei kituose uostamiesčiuose, čia kruizinių laivų turistai pasitinkami su informaciniais bukletais net 7–8 kalbomis
„Daliname žemėlapius ir kitą medžiagą. Aišku, pastebėjome, kad jau ir kinai klausia, kodėl neturim kinų kalba arba japonų. Arba portugalas sako, kodėl ispaniškai, itališkai turite, o portugališkai ne. Nyderlandai – kodėl turit vokiškai, angliškai, neturit olandų kalba. Viskas pakeliui! Ruošiamės!“, – tikina R.Savickienė.
Aišku, pastebėjome, kad jau ir kinai klausia, kodėl neturim kinų kalba arba japonų. Arba portugalas sako, kodėl ispaniškai, itališkai turite, o portugališkai ne. Nyderlandai – kodėl turit vokiškai, angliškai, neturit olandų kalba. Viskas pakeliui!
Folkloras palieka įspūdį
Jau ne vienerius metus kruizinių laivų turistai uostamiestyje pasitinkami skambant liaudiškai muzikai, ant krantinės sukantis tautiniais rūbais pasipuošusiems šokėjams.
„Tai mūsų pasirinkimas norint parodyti liaudies muziką, tautinį paveldą, priėjome prie to sprendimo, kad gyva muzika, kai pats ansamblis koncertuoja, yra emocija. Svečiai emocingai žiūri ir ploja, dalyviams pakyla galvos, pasididžiavimas atsiranda. Tai dar viena priemonė savotiškai pademonstruoti muzikinius ansamblius, jiems smagu koncertuoti. Gyva muzika visada liks vertinama. Bandysime šitą tradiciją išlaikyti, ji patinka žmonėms.
Kai Taline buvau, grojo pučiamųjų orkestras, tuomet buvo atplaukę trys laivai. Kiekvienas uostas stengiasi kažką įspūdingo padaryti. Kai kur buvo sezono atidarymui vaišinama šampanu.
Kažkas iš norvegų dalino mini burgerius išlipantiems“, – pasakojo R.Savickienė, prisimindama, jog prieš gerą dešimtmetį apsivilkę pagoniškais rūbais miesto atstovai krantinėje virė lietuviškų žolelių arbatą.
Tautybių jūra
Didžiąją dalį uostamiestyje apsilankiusių kruizinių turistų sudaro vokiečiai, gausu britų, amerikiečių, italų, ispanų. Anot R.Savickienės, miestą lanko Europos, JAV ir Kanados turistai.
Viename laive galima suskaičiuoti visą jūrą tautybių. Štai „Costa Pacifica“ laive, šiemet viešėjusiame Klaipėdoje, priskaičiuota net 50 tautybių svečių, nuo Indijos, Azerbaidžano iki Belgijos bei Austrijos ir JAV.
„Vienais metais darėme tokį žaidimą, atrinkdavome tuos, kurie švęsdavo gimtadienį ir suorganizuodavome gėlių puokštę kajutėje. Buvo labai smagu, bet būdavo, kad viename laive koks 15 turistų švenčia gimimo dieną, tad logistika nebuvo paprasta. Dabar turime mintį gimtadienio proga palikti atvirutę“, – pasakojo R.Savickienė.
R.Savickienė itin didžiuojasi klaipėdiečiais, kurie turistų atžvilgiu pademonstravo esantys itin sąžiningi. Kruizams viešint mieste pasitaikė ne vienas atvejis, kuomet dingo dokumentas, pamesta banko kortelė ar piniginė, telefonas.
„Piniginės buvo atneštos su visais pinigais. Vienu atveju net gavome kapitono padėką, kai buvo grąžinta planšetė. Mums nėra sudėtinga aptikti turistą, jei randamas dokumentas ar banko kortelė, pagal pavardę nustatome, kuriame laive, susisiekiame su agentais ir visi būna laimingi“, – šypsosi vadovė, prisiminusi juokingą istoriją, kuomet Klaipėdoje žmona pametė savo... vyrą.
Jei mums trūksta žmonių, tai turistui jų tikrai netrūksta, jie mėgaujasi, vaikšto ir sako, kad ilsisi mūsų mieste. Giria žalumą.
„Cirkų pasitaiko ir būna iki skausmo juokinga. Užsuko pas mus moteris ir sako, pamečiau vyrą. Klausiame, ar ėjote į ekskursiją? Tuomet skambiname į agentūra, klausiame, kur tuo metu vaikštoma po miestą, nes ekskursijos suplanuotos minutėmis. Paimi moteriškę, nuvedi, ši suranda vyrą, o šis atsisuka ir paaiškėja, kad jos net nepasigedo“, – juokėsi turizmo centro vadovė, kuriai itin glosto širdį kruizinių turistų komplimentai Klaipėdai – miestas labai švarus, žalias, ramus ir saugus. Jame nėra eilių, spūsčių ir kavos atsigerti galima ilgai nelūkuriuojant eilėje.
„Jei mums trūksta žmonių, tai turistui jų tikrai netrūksta, jie mėgaujasi, vaikšto ir sako, kad ilsisi mūsų mieste. Giria žalumą, labai mėgsta tiesiog vaikščioti senamiesčiu, nuklysti į Skulptūrų parką, paglostyti mūsų mažąsias skulptūrėles, aplankyti muziejus ir piliavietę“, – pasakojo turizmo sektoriaus atstovė.
