Perdavus švyturį savivaldybei, daugelį metų uždaras buvęs objektas galėtų būti atvertas visuomenei, kartu išliktų ir jo navigacinė paskirtis – švyturys ir toliau padėtų į uostą įplaukti laivams.
Švyturio perėmimui reikalingas Savivaldybės tarybos pritarimas, taip pat siekiama sutarimo su šalia veikiančia AB „Klaipėdos nafta“, kurios atstovai pabrėžia ketinimų atverti objektą visuomenei riziką.
„Klaipėdos nafta“ po kreipimosi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą informavimo savivaldybę, kad departamentas pažymėjo, jog teritorijoje, kurioje yra Klaipėdos švyturys, „rizikos laipsnis yra nepriimtinas gyvenamosioms, sodininkų bendrijų, centrų ir specializuotų kompleksų zonoms. Tuo pačiu Departamentas akcentavo socialinės rizikos nepriimtinumą, tais atvejais kai objekte yra daugiau kaip 10 žmonių“. Tačiau susitikimo metu iškeltas klausimas dėl pačios bendrovės planų šalia švyturio statyti administracinį pastatą.
„Suprantame susirūpinimą ir jokiu būdu nesiekiame planuoti jokios veiklos, kuri gali būti nesaugi švyturyje besilankysiantiems gyventojams ar šalia švyturio esančioms įmonėms. Tačiau šiame reiškiamo susirūpinimo fone klausimų kelia pačios bendrovės planai šalia švyturio statyti administracinį pastatą – ar jame taip pat nekils „nepriimtina socialinė rizika“, kai bus daugiau kaip 10 žmonių, dirbs ne tik įmonės darbuotojai, bet ir lankysis kiti asmenys? Saugumas yra be galo svarbus, tačiau standartai visiems turi būti vienodi. Esu įsitikinęs, kad švyturį visuomenei galima atverti užtikrinant visus reikiamus saugumo reikalavimus. Klaipėda – jūrinis miestas ir gyventojai nusipelnė turėti tikrą jūrinį traukos objektą“, – sako meras Vytautas Grubliauskas.
Švyturys yra vienas iš Klaipėdos miesto marinistinių simbolių, tačiau šiuo metu miesto gyventojams ir svečiams patekimas į objektą yra labai apribotas. Iki šiol galimybė čia patekti paprastai buvo sudaroma vieną kartą per metus, per „Švyturių dieną“. Susitikimo metu kai kurių institucijų atstovai išsakė nuomonę, kad „Klaipėdos naftai“ išplėtus veiklą bei dėl to sugriežtinus saugos reikalavimus ir šios šventės metu gali būti panaikinta galimybė apsilankyti Klaipėdos švyturyje.
„Dvejopas jausmas kalbant apie švyturio atvėrimą išgirsti minčių apie jo visišką užvėrimą. Esu už tai, kad turime ieškoti sprendimo – tikiu, kad jei yra noras, galima rasti ir galimybes. Siūlau niekam iš anksto neprisidengti nuostata, kad tai neįmanoma. Tikslas yra atverti ir atsiverti, o ne užverti ir džiaugtis, kad yra teisės aktų, kurie leidžia tai daryti. Švyturio atvėrimas būtų puikus sklandaus bei geranoriško miesto ir uosto bendradarbiavimo pavyzdys. Tačiau svarbiausia – miestiečių nuomonė, todėl nedvejodamas inicijuosiu gyventojų apklausą, kad išsiaiškintume, kokie yra gyventojų poreikiai. Jei poreikis yra, galimybes turime rasti“, – teigia meras.
40 metrų aukščio švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų Baltijos jūros šiaurės rytų pakrantėje. Per Antrąjį pasaulinį karą objektas buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. atstatytas.
Jei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sutiktų perimti švyturį savivaldybės nuosavybėn, būtų rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl turto perdavimo. Pagrindinė funkcija, kurios vykdymui savivaldybė galėtų perimti švyturį – galimybė miesto gyventojams ir svečiams jį lankyti, įtraukti švyturį į miesto turistinių ir lankytinų objektų sąrašą. Dėl švyturio įveiklinimo galimybių diskutuojama ir su mieste veikiančiomis turizmo, rinkodaros ir kt. srityse dirbančiomis įstaigomis.