Siekiama nustatyti, kokį poveikį natūralūs gamtiniai veiksniai ir jų kombinacijos turi asmenims, kurie skundžiasi lėtinio nuovargio sindromu, ilgalaikiu stresu ir kitomis sveikatos problemomis, koks sanatorinio gydymo poveikis žmonių sveikatai ir ligų prevencijai, kaip žmonių gera savijauta ir sveikata koreliuoja su šalies ekonomikos rodikliais. Tokių tyrimų vykdymas turėtų teigiamos įtakos sveikatos turizmo plėtrai šalyje ir Lietuvos kurortų žinomumui Europoje.
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda pastebi, kad daugelį metų kurortologija Lietuvoje buvo nustumta į mokslinių tyrimų paraštes. „Šioje srityje atsiliekame nuo kitų šalių, nors turime labai stiprią sanatorinio-kurortinio gydymo bazę, puikius specialistus, laiko ir pagijusių klientų patvirtintus gydomuosius gamtinius veiksnius. Todėl labai džiaugiamės ir sveikiname KU rodomą iniciatyvą ir lyderystę šioje Lietuvai svarbioje srityje“, – sako asociacijos prezidentas.
Vakarų regione nėra ištirtas mineralinis vanduo, durpynai, klimato terapijos nauda. Tyrimai šioje srityje moksliškai pagrįstų Lietuvos natūralių gamtinių veiksnių poveikį žmogaus sveikatai. „Bendradarbiaudami su mokslininkais sieksime, kad Lietuva taptų žinoma Europoje savo gamtiniais ištekliais ir klientai važiuotų į mūsų kurortus iš visos Europos. Moksliniuose tyrimuose dalyvautų įvairių sričių medicinos specialistai, aukštosios mokyklos, tyrėjai, o sanatorijos yra puiki bazė moksliniams tyrimams“, – pastebi minėtos asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič. Ji atkreipia dėmesį, kad asociacija vienija 14 Lietuvos sanatorijų, reabilitacijos centrų ir sveikatinimo įstaigų. Čia studentai galės atlikti praktikas, norintys iš arčiau susipažinti su specialybėmis bus kviečiami į atvirų durų dienas, planuojamos mokslinės-praktinės konferencijos.
Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros prof. dr. Diana Šaparnienė pabrėžia, kad Lietuva turi potencialą aktyviau vystyti sveikatos turizmą ir kurortologinius tyrimus. Turime jau senas kurortinio gydymo tradicijas, plačias gydomojo mineralinio vandens panaudojimo galimybes, atrandami tokie gamtiniai ištekliai kaip geoterminis vanduo, purvo terapija, miškų terapija, vaistažolių terapija. Šių paslaugų plėtra yra susijusi su poreikiu išsaugoti ir pagerinti žmonių sveikatą, kuri dėl nuolat spartėjančio gyvenimo tempo, lydimo psichologinės įtampos ar streso, ekologinio nesaugumo tampa itin aktuali.
„Reikalinga suvienyti įvairių mokslo sričių potencialą, bendradarbiauti su praktikais. Esame pasirengę tyrinėti gamtinius išteklius bei jų pritaikomumą sanatoriniam ir reabilitaciniam gydymui, analizuoti kurortų ir kurortinių teritorijų darnios plėtros klausimus, naujovių bei inovacijų diegimo poreikį bei galimybes. Tyrimų rezultatai gali reikšmingai prisidėti prie kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros“, – sako prof. dr. D. Šaparnienė.
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų centro direktorė prof. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson įžvelgia ir verslo atstovų įsitraukimo galimybes į mokslo tyrimus, ypač akcentuojant dalyvavimą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros projektuose.
Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, universiteto ir Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos bendradarbiavimo metu bus sutelkti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių mokslininkai. „KU kartu su dar penkiais Europos universitetais, kuria pažangų ir ambicingą aljansą „EU-CONEXUS“, kuris suvienija šešių universitetų pajėgas apjungdamas daugiau kaip 40 tūkst. studentų, beveik 5,5 tūkst. profesorių, 33 fakultetus, 61 tyrimų institutą, beveik 400 studijų programų. Tai leis dar labiau išnaudoti mokslinį potencialą kurortologinių tyrimų srityje“, – sakė A. Razbadauskas.
