O jeigu užuot žiūrėję, ką daryti, jūs pasižiūrėtumėte į tai, ko nedaryti? Galbūt net ir kelionė į tą daugelį kartų aplankytą Europos sostinę ar kitą miestą būtų nebe tokia vienoda ir nuobodi?
Danijos sostinė Kopenhaga – tai daugiau nei undinėlė ir visiems jau puikiai pažįstamas „Carlsberg“ alus. Ko nedaryti ten? 5 pasiūlymai jums:
Nebėkite kaip akis išdegę prie undinėlės!
Taip, ji – Kopenhagos simbolis ir kaipgi be jos! Juk niekas nepatikės, kad iš viso ten buvote, jei socialiniuose tinkluose nebus jos nuotraukos? Vis tik dauguma žmonių nusivilia ją pamatę: tai per maža, tai per baisi, tai per daug turistų ir negalima normalios asmenukės „nusitraukt“...
Jei žūtbūt norisi sukarti kelis kilometrus ir pamatyti bent vieną undinėlės skulptūrą, keliaukite link Kopenhagos uosto. „Dahlerups Pakhus“ aikštėje išvysite kai ką įdomiau nei vienišą princo dėl turtingesnės ir aukštesnės kilmės nuotakos paliktą mergelę.
Šioje aikštėje danų profesorius Bjornas Norgaardas sukūrė skulptūrų grupę pavadinimu „Genetiškai modifikuotas rojus“.
Čia jūs išvysite ne tik jo undinėlės interpretaciją, bet ir Adomą su Ieva, Jėzų Kristų ar dainininkę Madoną.
Neapsiribokite vien „Carlsberg“ alumi
Be jokios abejonės, Danijoje mėgausitės vietiniu alumi. Daugumai labiausiai pažįstami yra „Carlsberg“ ar „Tuborg“ – paprasti pilsnerio tipo alūs. Kadangi kiekviename Kopenhagos bare galima jų rasti, yra labai lengva tiesiog nepastebėti kito, neeksportuojamo, bet vis tiek aukštos kokybės alaus iš mažesnių daryklų.
Turbūt niekam ne paslaptis, kad bene kiekviename Kopenhagos rajone yra po mažą alaus daryklą ir jos tiekia alų tik tame pačiame rajone esantiems barams. Kai kurios „išauga“ iš šių teritorinių gniaužtų ir išpopuliarėja visame mieste. „Norrebro bryghus“ – viena iš jų.
A.Kissmeyeris žengė vieną žingsnį į priekį pozicionuodamas alų ne vien tik kaip krepšinio ir futbolo gerbėjų gėrimą, bet kaip alternatyvą nemėgstantiems vyno bei ieškantiems, kaip mėgautis aukštos kokybės maistu, lydimu tam pritaikytu alumi.
Įkurta buvusio „Carlsberg“ pagrindinio aludario Anderso Kissmeyerio 2003 m., ši darykla yra viena populiariausių vietų tarp Kopenhagos hipsterių.
Įdomu tai, kad A.Kissmeyeris žengė vieną žingsnį į priekį pozicionuodamas alų ne vien tik kaip krepšinio ir futbolo gerbėjų gėrimą, bet kaip alternatyvą nemėgstantiems vyno bei ieškantiems, kaip mėgautis aukštos kokybės maistu, lydimu tam pritaikytu alumi.
Jis praleido kelis mėnesius Jungtinėse Amerikos Valstijose gilindamasis į alaus virimo ir derinimo prie maisto subtilybes. Tad „Norrebro bryghus“ darykloje jūs ne vien paragausite ypatingo alaus, bet padedami personalo galėsite priderinti jį prie maisto ir mėgautis visa šių sumaišytų skonių puokšte.
Nepasiduokite „Torvehallerne“ maisto turgaus žavesiui
Pratęsiant temą apie maistą – daugelis Kopenhagos svečių jau žino apie „Torvehallerne“ – jame zuja mėsininkai, sūrininkai, žuvininkai, šokoladininkai ir visi kiti, prekiaujantys įvairiomis gėrybėmis pačiame miesto centre esančiame moderniame turguje.
Jis išties žavus: daniška architektūra iškart krinta į akį – didelės stiklinės sienos, leidžiančios tomis keliomis saulėtomis dienomis mėgautis net būnant viduje, minimalistiškai dekoruoti stendai ir iš visų pusių sklindantys įvairiausi kvapai – tai ką tik iškeptos duonos, tai ekologiškos kavos, tai jūros gėrybių...
Eini nuo stendo prie stendo ir akys raibsta nuo galybės rūšių sūrio, vyno, įvairiausių aliejų, šokoladų ir gatvės maisto. Čia meksikietiški „takos“, o čia – jau vėlgi hipsterių pamėgtos įvairiausios košės (taip, taip, košė – tai jau nebe vien pusryčių maistas).
O va ten – tradiciniai daniški sumuštiniai smørrebrød. Iš esmės tai tie patys pusryčių sumuštiniai, kuriuos mes valgome Lietuvoje su rugine duona ir sūriu ar dešra, tik Danijoje jie komercializuoti ir pristatomi kaip tradiciniai pietų patiekalai, valgomi peiliu ir šakute. Pamačius, kaip jie dekoruoti, nekyla ir klausimas, kodėl sumuštiniui reikia stalo įrankių...
Ir vis dėlto... „Nepasimaukite“ ant šio taip nekaltai visus išalkusius kviečiančio grožio. Ar bent jau neapsiribokite juo. Be to, jog ten gana brangu (žinau, kad „pigu“ šiame mieste neegzistuoja, bet čia kainos kandžiojasi šiek tiek aštriau), jūs pakliūsite į vieną turistiškiausių vietų mieste, kur vietinių bus mažuma, o kišenvagių – nors vežimu vežk.
Ieškote mėsytės? Eikite į visiškai netoliese esančią „Kultorvet“ aikštę ir ten rasite mėsininką mažutėje parduotuvėje, kuris jums vietoje atpjaus gabalą daniškos mėsytės ir dar papasakos, iš kur ji yra ir kaip auginta.
Mėsa nedomina, bet sūris yra jūsų silpnybė? Užsukite į už kampo esančią sūrio parduotuvę pas ten dirbantį Mikkelį – jis ne tik pasijuoks su jumis, bet ir praves tokią paskaitą apie sūrį ir jo gamybą, kad suabejosite pasirinktu profesiniu keliu ir pradėsite svarstyti apie ūkininkavimą!
Nepasilikite miesto centre
Nepaisant to, kad galbūt Kopenhagoje viešite tik kelias dienas ir jūsų viešbutis pačiame miesto centre, nepaskęskite vien jame. Taip, jis nuostabus – tobulai sutvarkytas, išvalytas, „išpopintas“ ir visaip kitaip išpustytas – kad tik turistai eitų, kištų nosį į parduotuves, kavines, restoranus su angliškais meniu ir leistų visomis kryptimis daniškas kronas.
Ir ne, kiti miesto rajonai nebus perpus pigesni, bet jie gali pasiūlyti kai ką kito – autentiškumą, mažiau chaotiškumo ir daugiau vietinių.
Domina Antrasis pasaulinis karas? Tuomet neaplenkite Vesterbro – rajonas miesto vakarinėje pusėje, žinomas dar kaip prostitucijos, narkotikų ir hipsterių židinys.
Būtent Vesterbro buvo vienas pagrindinių taškų, kuriame gyveno vokiečių okupacijos priešininkai (Antrojo pasaulinio karo metu Danija, kaip ir daugelis Vakarų valstybių, buvo okupuota nacių – aut. past.) ir iš ten rengė įvairiausius pasipriešinimo planus.
Ilgą laiką po karo šis rajonas buvo stigmatizuota ir viena nepopuliariausių vietų visoje Kopenhagoje. Prostitucija ir narkotikai buvo Vesterbro sinonimai. Ir nors dabar tai vis dar egzistuoja, pasinaudojus įvairiais socialiniais projektais tai yra apribota, ir Vesterbro jau kurį laiką ropščiasi į geriausių rajonų mieste „Top 5“ viršų.
Domitės emigracija ir skirtingų tautybių žmonių (su)gyvenimu kartu? Keliaukite į Norrebro – tai buvęs darbininkų klasės rajonas, o dabar – vieta, kurioje gyvena daugiausia skirtingų pilietybių atstovų. Tai – pabėgėliai iš buvusios Jugoslavijos, Sirijos, Irako, studentai, vietiniai danai...
Nerkite į Norrebro gilumą ir ten atrasite vieną jo perlų – Superkilen parką. Šis parkas pabaigtas prieš kelerius metus ir yra bendradarbiavimo tarp vietinių gyventojų, menininkų ir miesto architektų rezultatas.
Kartu jie sukūrė erdvę, kurioje susipina aktyvus vietinių laisvalaikis, modernus gyvenimo būdas ir ramybės oazės. Įdomu tai, kad menininkai paprašė vietinių paminėti kokius nors objektus, kurie jiems primintų jų tėvynę ar šalis, kuriose yra tekę keliauti.
Šie paminėti objektai buvo arba tiksliai atkurti, arba atsiųsti iš įvairių šalių į Kopenhagą. Todėl nenustebkite, jei vaikštant ten akys užklius už angliškos šiukšlių dėžės, marokietiško fontano ar amerikietiško „Donuts“ ženklo.
Pamirškite viešąjį transportą ir taksi!
Yra toks senas geras posakis: „Kai esi Romoje, elkis kaip romėnas.“
Aukso vertės žodžiai tiems, kurie keliauja ne dėl socialinių tinklų ir „patinka“ paspaudimų, o norėdami suprasti vienos ar kitos vietos gyventojus. Ir kas gi geriau gali padėti bent truputį suprasti danus, jei ne dviratis ir kelionė po miestą juo?
Jei atidžiai stebėsite danus ant dviračio, pamatysite, kokie jie pavyzdingi ir pagarbūs šalia esantiems. Dauguma jų būtinai rodys reikalingus ženklus rankomis, jei planuoja sustoti ar sukti į dešinę. Šie ženklai, atrodantys iš esmės bereikšmiai, garantuoja tobulą dviračių eismo tvarką ir saugumą visiems jo dalyviams.
Pasistenkite ir jūs įsilieti į vietinę dviračių kultūrą – taip turėsite progą prisiliesti prie autentiškesnės Kopenhagos ir jos gyventojų.
