Kodėl aš save kankinu 100 kilometrų žygiuose?

Toks klausimas kyla ne man, o mano draugams ir artimiesiems, kurie niekaip negali suprasti, kodėl aš jau antrą kartą dalyvavau žygyje, kuriame per 24 valandas turi nueiti 100 kilometrų. Nors iš šalies tai gali atrodyti (ir atrodo) keistai, mes, žygeiviai, turime labai aiškią motyvaciją.
Asmeninės nuotr./Pirmasis medalis
Asmeninės nuotr./Pirmasis Astros medalis

Patarimai būsimiems žygeiviams

Jei kažkas iš skaitytojų irgi susigundė šia idėja, noriu pasidalyti patarimais, kurie išgelbės nuo papildomų nuospaudų ir skaudančių raumenų.

Daugiau informacijos apie žygius – pėsčiųjų žygių asociacijos puslapyje feisbuke. Kasmetinius žygius organizuoja „TrenkTuras“. O štai čia – mano asmeniniai patarimai.

Ką reikia žinoti einant 100 kilometrų žygį:

1. Eikite vienas arba su žmogumi, kurio ėjimo tempas yra panašus į jūsų. Priešingu atveju, teks tą žmogų palikti arba kartu su juo nutraukti žygį.

2. Likus kelioms dienoms iki žygio valgykite daug angliavandenių turinčio maisto. Puiki proga kirsti picas ir makaronus.

Asmeninės nuotr./Su medaliais finiše – Edita, Astra, Povilas ir Artūras
Asmeninės nuotr./Su medaliais finiše – Edita, Astra, Povilas ir Artūras

3. Jei turite laiko, pasitreniruokite – nueikite bent po 20–40 kilometrų savaitgaliais.

4. Nesiaukite naujos avalynės. Batai turi būti pranešioti, kietu padu ir, geriausia, neperšlampami. Kai kurie renkasi specialius žygio batus, tačiau man puikiai pasitarnavo bėgimo kedai storu padu.

5. Į vaistinėlę įsidėkite antiseptinio skysčio, žirklutes, įvairių dydžių tradicinių ir silikoninių pleistrų, specialų vazeliną nuospaudoms.

6. Jei galvojate, kad organizatorių maisto nepakaks, įsimeskite bananų, energetinių batonėlių, datulių, riešutų ir vandens.

Nors ir nesveika, tačiau naktį mane kaip reikiant atgaivino kola. Kai kurie taip pat vartoja energinius gėrimus.

Kai jau jausite, kad kūnas nebeturi jėgų eiti, pasitelkite į pagalbą savo valią. Po 50 kilometrų pagrindinį vaidmenį atlieka ji, o ne raumenys.  

7. Kuprinė turi būti speciali sportinė, su dirželiais per liemenį ir krūtinę, paminkštintomis petnešomis, nes priešingu atveju kęsite pečių ar nugaros skausmą.

8. Nesirenkite per daug drabužių. Net žygiuodama lapkričio naktį, pirštines užsimoviau tik 3 valandą nakties. Labai gelbėja specialūs termo drabužiai, mėgstami slidininkų.

9. Prieš pradėdami žygį pėdas ištepkite specialiu vazelinu ir pirštus apsiklijuokite pleistrais. Tai apsaugos nuo trinties ir nereikalingų nuospaudų.

10. Kai jau jausite, kad kūnas nebeturi jėgų eiti, pasitelkite į pagalbą savo valią. Po 50 kilometrų pagrindinį vaidmenį atlieka ji, o ne raumenys.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs