Nenumatytos aplinkybės – terorizmas
Susidūrimas įvyko Los Rodeos oro uoste, kuris dabar yra vadinamas Šiauriniu Tenerifės oro uostu. Tačiau nei KLM, nei „Pan Am“ lėktuvai, kurie pateko į šią katastrofą, ten skristi neplanavo – jie keliavo į Gran Kanarijos oro uostą. KLM 747 lėktuvas, į Kanarų salas atskridęs iš Amsterdamo, turėjo 249 keleivius ir įgulos narius. O „Pan Am“ lėktuvas su 396 žmonėmis atskrido iš JAV.
Tūpti Gran Kanarijoje jiems nebuvo leista dėl teroristinio akto. Kanarų salų nepriklausomybės judėjimas oro uoste padėjo užtaisą, kurio sprogimas sužeidė 8 žmonės. Buvo pranešimų, kad oro uoste yra ir daugiau sprogmenų, todėl jis buvo laikinai uždarytas. Tiek KLM, tiek „Pan Am“ lėktuvai norėjo palaukti – jų kapitonai teigė, kad ore jie gali išsilaikyti dar dvi valandas, todėl skubėti nebuvo kur. Visgi, terorizmas yra rimtas reikalas ir buvo nuspręsta nukreipti lėktuvus į mažesnį oro uostą Tenerifėje.
„Boeing 747“ galėjo leistis ir Los Rodeos oro uoste – jis tam buvo tinkamas. Tačiau tai buvo mažas oro uostas, kuriame tiesiog trūko vietos lėktuvams. Dėl Gran Kanarijos oro uosto uždarymo į Tenerifę atskrido keli lėktuvai, kurie buvo parkuojami ant oro uosto kelių. Po kelių valandų, kai Gran Kanarijos oro uostas jau buvo atviras, KLM ir „Pan Am“ lėktuvai išsiruošė skrydžiui. KLM 747 prieš pat kelionę buvo papildytas degalais.
Nesusikalbėjimas
Dėl lėktuvais užkimštų oro uosto kelių, išskrendantys orlaiviai apsisukinėjo tiesiai ant pakilimo tako. Tai nėra neįprasta, bet oro eismo kontrolieriai turi gerai žinoti, kas vyksta. Tą kovo 27 dieną Los Rodeos oro uosto taką dengė rūkas ir bokštas negalėjo matyti viso tako ilgio.
Pirmasis į kitą tako galą pajudėjo KLM lėktuvas. Po kiek laiko paskui jį pasiųstas ir „Pan Am“ 747. Pirmasis lėktuvas turėjo nukeliauti iki pakilimo tako galo, ten pasisukti ir palaukti laiko kilimui, o „Pan Am“ pilotai turėjo pasukti į trečiąjį nuvažiavimą ir jau tam skirtu riedėjimo keliu nukeliauti į pakilimo tako galą už KLM orlaivio.
KLM pilotai sunkiai susigaudė, kur yra tas trečias nuvažiavimas – jis nebuvo pažymėtas. Taigi, lėktuvas jį pravažiavo. Po nelaimės ekspertai pastebėjo, kad trečiasis nuvažiavimas 747 nebūtų tikęs, nes jam būtų tekę atlikti du 148 laipsnių posūkius – jis nebūtų tilpęs.
Tuo metu KLM lėktuvas jau buvo apsisukęs ir padidinęs galią ėmė riedėti dar nesulaukęs leidimo kilti. Oro eismo kontrolierius pateikė instrukcijas apie skrydį iš karto po pakilimo, tačiau leidimo nedavė. Įvyko nesusikalbėjimas – KLM pilotai pranešė, kad kyla, o oro eismo kontrolierius suprato, kad jie yra kilimo padėtyje ir tepasakė „Ok“. Netrukus jis pridėjo, kad jiems teks palaukti leidimo kilti, tačiau šios instrukcijos jau nebebuvo girdimos dėl radijo ryšį užgniaužusių trikdžių.
Tuo tarpu „Pan Am“ pilotai, vis dar nesuprasdami, kur turėjo nusukti, pranešė, kad vis dar rieda pakilimo taku. Ši žinutė taip pat nebuvo išgirsta dėl trikdžių. Dabar „Pan Am“ 747 lėtai riedėjo pakilimo taku, o KLM 747 sparčiai bėgėjosi kilimui. Lėktuvai vienas kito nematė dėl tiršto rūko. Netrukus „Pan Am“ pilotai buvo paraginti pranešti, kai takas bus laisvas. Jie patvirtino, kad tai padarys. Šį pokalbį išgirdo KLM skrydžio inžinierius, tačiau pilotai patikino, kad „Pan Am“ lėktuvo ant tako nebėra ir tęsė kilimo procedūrą.
Susidūrimas
Kai „Pan Am“ pilotai per rūką pamatė KLM lėktuvo šviesas, jie iš pradžių nemanė, kad jis jau bėgėjasi skrydžiui. Supratę, kas vyksta, jie padidino variklių galią ir pasuko į žolę. KLM pilotai irgi netrukus suprato, kas įvyko ir pabandė pakilti virš jau pasisukusio „Pan Am“ 747. Likus šimtui metrų iki susidūrimo, KLM lėktuvas ėmė sukti aukštyn, bet 260 km/val. greitis buvo gerokai per mažas, kad sunkus lėktuvas tinkamai pakiltų.
KLM 747 atsiplėšė nuo pakilimo tako, tačiau vis tiek su didžiule jėga trenkėsi į „Pan Am“ lėktuvą. Buvo nuplėšta viršutinė „Pan Am“ lėktuvo fiuzeliažo dalis, orlaivis buvo stipriai suniokotas. Tuo tarpu KLM 747 nukrito už maždaug 150 metrų ir nuslydo dar apie 300 metrų. Pilnus degalų bakus turėjęs KLM paskendo liepsnose. Ugnis pasirodė ir „Pan Am“ lėktuve, iš kurio dabar bėgo išgyvenę žmonės. Jie rinkosi ant kairiojo lėktuvo sparno ir ten laukė pagalbos, kuri nesirodė. Gelbėtojai rūko ir dūmų tirštume matė tik KLM lėktuvą ir iš karto nesuprato, kad į avariją pateko du orlaiviai.
Išgyveno tik 61 „Pan Am“ lėktuve buvęs žmogus, daugiausia jų, įskaitant kabinoje dirbusius įgulos narius, buvo lėktuvo priekyje. Žuvo visi KLM lėktuve buvę žmonės. Iš viso – 583 žmonės. Viena moteris, kuri atskrido su KLM, gyveno Tenerifėje, todėl jai skrydžio nukreipimas padėjo namus pasiekti anksčiau – jei ji būtų tęsusi kelionę, būtų žuvusi su kitais lėktuvo keleiviais.
Kaltininkai?
Ispanijos institucijos atliko tyrimą ir nustatė, kad kalti – KLM pilotai, kurie pakilimą pradėjo dar negavę tam reikalingo leidimo. Jie taip pat naudojo nestandartinę terminologiją. Aišku, situaciją pablogino ir neįprastas oro uosto užimtumas, prastos oro sąlygos ir tai, kad „Pan Am“ lėktuvas nepasuko į trečią išvažiavimą.
KLM iš karto su šiomis išvadomis nesutiko. Oro linijos teigė, kad oro eismo kontrolieriai tuo metu žiūrėjo futbolą, o komunikacija apskritai nebuvo aiški. Visgi, KLM galiausiai turėjo nukentėjusiesiems ir žuvusiųjų artimiesiems sumokėti kompensacijas.
