250 hektarų teritorijoje buvo 477-oji mobili technikos remonto bazė ir 1014 atskirų raketų parko divizionų (karinis dalinys Nr. 54369 (kito šaltinio duomenimis – 11807).
Dalinio teritorija aptverta 3 pagrindinėmis tvoromis. Visa teritorija išraižyta siaurojo geležinkelio bėgiais, kurie veda beveik į kiekvieną bazės statinį. Nuo bazės iki Kėdainių aerodromo nutiestas betoninis kelias.
Prie įvažiavimo į bazę buvo įrengtas masyvus KPP (rus. контрольно пропускной пункт). Visoje bazės teritorijoje sunkiasvoriam transportui pritaikyti gelžbetoniniai keliai, kurių kokybė geresnė nei dalies Kauno gatvių. Šalia kai kurių kelių yra išlikę gelžbetoniniai komunikacijų kanalai.
Susidaro įspūdis, jog apie šią vietą nutylima sąmoningai… Tačiau kodėl?
Bazėje buvo įrengti trys požeminiai angarai, vienas iš jų ypatingo saugumo – atskirame perimetre. Jis turėjo papildomą KPP ir saugomą teritoriją.
Požeminė branduolinių galvučių saugykla įrengta 70 metrų kalno gilumoje, apsaugota masyviomis gelžbetoninėmis kontrukcijomis su švino plokščių intarpais.
Transportui buvo skirtas įvažiavimas su penkiomis, maždaug 1 metro storio metalinėmis, hermetiškomis, elektra valdomomis durimis. Žmonėms patekti į vidų buvo skirtas įėjimas su dvejomis lenktomis durimis.
Pagal išlikusius gigantiškus keramikinius izoliatorių likučius, galima tik spėlioti apie bazės elektros energijos sunaudojimą. Jis išties turėjo būti įspūdingas.
Viduje yra kelios generatorinės, dvi didelės administracinės dalys. Pagrindinėje patalpoje į keturias saugyklas yra bėgiai su žiediniais kreiptuvais.
Taip pat dvi techninio aptarnavimo salės, montažo cechai.
Dėmesį traukia neįprastos patalpos su stikliniais liukais į nedidelę, maždaug 1 metro aukščio palėpę su ventiliacijos kanalais.
Pagal išlikusius gigantiškus keramikinius izoliatorių likučius, galima tik spėlioti apie bazės elektros energijos sunaudojimą. Jis išties turėjo būti įspūdingas.
Bazė turėjo labai gerai išvystytą techninį padalinį. Joje buvo įrengta keletas didelių angarų, antžeminių garažų.
Apie branduolinę tarybinę tematiką yra išleista keletas knygų su žemėlapiais ir bazių sąrašais: 2004 metų B.Čėsnos, L.Avulienės, K.Aliulio leidinys „Lietuvos branduolinė praeitis“, G.Surgailio monografija „Rusijos kariuomenės išvedimas 1990-1993″ bei dar keletas brošiūrų ir ataskaitų.
Tačiau Kėdainių bazė nėra įtraukta nė į vieną iš šių leidinių. Susidaro įspūdis, jog apie šią vietą nutylima sąmoningai. Atsakymo, kodėl taip buvo padaryta, nepateiksiu ir aš.
