Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Taip, yra žinoma, kad ekspedicijai turėjo būti ruošiamasi Kadise, tačiau 1492 metų vasarą miesto uostas buvo užkimštas laivais, kroviniais ir žmonėmis. Po Granados karalystės žlugimo visiems Andalūzijos žydams teko rinktis – arba atsiversti į krikščionybę, arba išvykti. Laiko buvo duota iki rugpjūčio 10 dienos.
Visgi tūkstančiai šeimų pasirinko išvykimą, paskubomis susirinko mantą ir patraukė į Andalūzijos pakrantes. Trijų ilgam pririštų prie krantinės laivų ruošimas Kadiso uostui rūpėjo mažiausiai.
Ekspedicijai buvo numatytas dviejų milijonų maravedí (tų laikų piniginis vienetas) biudžetas. Mokslininkai apskaičiavo, kad šiais laikais ši suma prilygtų kiek daugiau nei milijonui eurų. Pinigus Naujojo Pasaulio atradimo ekspedicijai rinko pačiais įvairiausiai būdais. Karalystės biudžetas skyrė daugiau nei pusę sumos – 1,4 milijonus, apie pusę milijono teko skolintis ir prisidėti net pačiam Kolumbui.
Pirmoji skylė biudžete prairo paaiškėjus, kad į planus įtrauktas tik vieno laivo paruošimas, o ekspedicijai reikėjo trijų. Kaip tik tuo metu teismas nubaudė Paloso miestelio gyventojus už piratavimą ir nelegalią žvejybą atviroje jūroje, o vietoj baudos teisėjas pasiūlė prisidėti prie ekspedicijos ir parengti kelionei du papildomus ekspedicijos laivus, tuo metu stovėjusius Paloso uoste.
Teismas nubaudė Paloso miestelio gyventojus už piratavimą ir nelegalią žvejybą atviroje jūroje.
Netrukus čia buvo perkelta ir Santa Maria. Taip Palosas tapo ekspedicijos paruošimo uostu, o vietos jūrininkai sudarė beveik du trečdalius laivų įgulos. Šią vietą ir jūrininkus Kolumbas gerai pažinojo, nes ilgą laiką gyveno šalia esančiame La Rábida vienuolyne.
Paloso uostas buvo medinis ir jo liekanos iki šių dienų neišliko, tačiau uostą dabar simbolizuoja Muelle de las Carabelas (Karavelių molas), kuriame plūduriuoja visos trys ekspedicijos laivų – Pinta, Niña ir Santa Maria natūralaus dydžio kopijos.
Šie laivai buvo pastatyti Isla Cristina uoste ir pradžiai nuplukdyti į Expo 92 Sevilijoje minint 500 metų Amerikos atradimo jubiliejų. Po parodos laivus nutarta perplukdyti į Palosą, kur tam įrengė improvizuotą uostą ir pastatė paviljoną ekspozicijai.
„Muelle de las Carabelas“ yra Palos de la Frontera pakrantėje, netoli La Rábida miesto. Privažiavimo kelias yra A-5025, jungiantis Palosą su N-442, vedančiu į Huelvą.
„Muelle de las Carabelas“ muziejaus ekspozicija:
