Du dalykai, ką darė kitaip
„Wizz Air“ vadovas Jozsefas Varadi antradienį tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ konferencijoje kalbėjo, kad šią krizę jis mato kaip galimybę tapti vienu svarbiausių rinkos žaidėjų. 17 metų veikiančioms oro linijoms krizės pradžioje teko atleisti penktadalį savo darbuotojų, bet bendrovė nuo pat pradžių ėmėsi kitokios strategijos nei dauguma konkurentų.
„Tai galimybė šioms oro linijoms tapti žymiai stipresniu žaidėju ir žymiai rimtesne konkuruojančia jėga“, – savo požiūrį dėstė J.Varadi. Jis džiaugėsi, kad laikotarpis jam yra be galo įdomus ir kaip vadovui: „Tai intelektinis iššūkis. Matau daug galimybių.“
Dabar 135 orlaivius turinti bendrovė net ir pandemijos metu neatsisakė naujų pirkinių – per COVID-19 sukeltą krizę ir toliau naujina savo orlaivių parką ir sulaukia naujų lėktuvų. Šiemet, kai kitos oro linijos išvis imasi savo bazių uždarymo, „Wizz Air“ atidarė 13 naujų – iš viso dabar turi 39.
„Tai du dalykai, ką darėme kitaip – pirma, toliau gauname orlaivius, tad mūsų lėktuvų parkas ir toliau modernizuojamas. Ir antra – diversifikavome tinklą, atidarydami naujas bazes“, – savo strategiją dėstė J.Varadi. Tik taip, anot jo, galima rūpintis ne tik šiandiena, bet ir ateitimi.
Jis visgi pripažino, kad toliau plėsti tinklą jiems buvo lengviau nei daugumai kitų oro vežėjų. „Mes esame ultra žemų kaštų bendrovė, tai ir naujo maršruto atidarymo kaina mums yra gerokai mažesnė, tad ir paprasčiau imtis komercinės rizikos“, – aiškino J.Varadi.
Vakcina gali ir nebūti panacėja aviacijai
Jo teigimu, šie du minėti „Wizz Air“ žingsniai buvo itin svarbūs dėl to, kad bendrovė galėtų iškart patenkinti paklausą, kad ir kokia ji bebūtų.
„Paklausa yra smukusi ne dėl žmonių nenoro – jie labai nori keliauti, bet dėl valdžios paskelbtų apribojimų“, – įsitikinęs „Wizz Air“ vadovas.
Tą rodo ir lėktuvų užpildymas pastarąjį pusmetį. Balandį, kai įsigaliojo griežčiausi draudimai, Vengrijos oro linijomis skrendančių žmonių skaičius krito vos iki 3 proc., palyginti su tuo pačiu periodu ankstesniais metais. Vasarą, kai Europoje ėmė laisvėti griežti draudimai, žmonės greitai grįžo į lėktuvus, ir pasiektas 80 proc. lygis, lyginant su 2019-aisiais. Dabar jis yra apie 20 proc.
„Čia kaip amerikietiški kalneliai, – sakė J.Varadi. – Ir industrija turi būti pasirengusi tokiam ekstremaliam „yo-yo“ šokinėjimui.“
Daug vilčių, kad žinios apie sėkmingus vakcinų bandymus anksčiau nei prognozuota nuramins krizę, „Wizz Air“ vadovas visgi neturi. „Keli mėnesiai ten ar ten kažin ar padarytų didelį pokytį“, – svarstė jis.
Be to, viskas priklausys ir nuo to, kaip į vakciną reaguos valstybės – ar imsis laisvinti taisykles ir kaip greitai. „Uždaryti sienas ir uždaryti žmones į karantiną vien dėl to, kad jie keliavo į kitą šalį – šios priemonės neturi nieko bendro su pandemija, tai yra politinės priemonės“, – pareiškė J.Varadi.
Čia kaip amerikietiški kalneliai, – sakė J.Varadi. – Ir industrija turi būti pasirengusi tokiam ekstremaliam „yo-yo“ šokinėjimui.
Priklausomai nuo ribojimų situacijos kiekvienoje šalyje, „Wizz Air“ ir vertina, kuriuos maršrutus išlaikyti, o kuriuos bent laikinai nutraukti. „Lygini, kiek kainuoja laikyti orlaivį ant žemės, ir kiek – ore. Jeigu tai duoda pajamų, tuomet taip ir toliau darai, o jeigu neduoda – reikia sustoti“, – bazinį principą dėstė J.Varadi.
Lietuvoje „Wizz Air“ laikinai sustabdžiusi beveik visus turėtus maršrutus. Iki gruodžio vidurio bendrovė skraidys tik Vilnius–Kijevas maršrutu.
Tikisi, kad pasikeis status quo oro uostuose
„Wizz Air“ daromais žingsniais krizės metu iš esmės siekė, kad bendrovė taptų labai lanksti ir galėtų nedelsdama reaguoti į dabar taip dažnai vykstančius pokyčius.
Vengrų oro vežėja buvo priversta nutupdyti nemažai savo lėktuvų, tačiau tuomet buvo svarbu juos rotuoti – ilgai be darbo stovintį orlaivį paskui būna sudėtingiau grąžinti į darbą.
Pradžioje atleidusi 20 proc. darbuotojų, daugiau žmonių „Wizz Air“ atleisti neketina, nes vadovas vėlgi pabrėžė – labai svarbu būti pasirengus bet kada patenkinti augančią paklausą.
Bendrovės vadovo teigimu, daug strateginių sprendimų įgyvendinti jiems leido ir didelis bendrovės likvidumas. Dar kovą „Wizz Air“ kartu su „Ryanair“ tyrime buvo įvardintos kaip bendrovės, turinčios daugiausia likvidumo.
J.Varadi tikisi, kad visi krizės metu priimti sprendimai – tinklo plėtimas, lėktuvų parko modernizavimas, darbuotojų lankstumo didinimas – leis jiems per penkerius metus aplenkti konkurentus ir tapti didžiausiu rinkos žaidėju.
Bendrovės vadovas viliasi, kad ši krizė pakeis ir status quo kai kuriuose oro uostuose – bus suteikiama daugiau galimybių toms oro linijoms, kurios visgi gali įvykdyti savo įsipareigojimus, suteikti kokybišką paslaugą ir plėsti savo veiklą.
„Kai apribojimai bus panaikinti, mes prie buvusių pajėgumų visu 100 proc. grįšime labai greitai, per kelis mėnesius“, – įsitikinęs „Wizz Air“ vadovas.
Tačiau kalbėdamas apie bendrą aviacijos sektoriaus būklę, jis tokiu optimizmu netryško – svarstė, kad daug per krizę nukraujavę kiti rinkos žaidėjai dar kelerius metus tiesiog nepajėgs grįžti prie buvusių pajėgumų.
