Anksčiau šis pastatas vadinosi „AT&T Long Lines Building“. Jis iki šiol priklauso „AT&T“ telekomunikacijų bendrovei. Ir tai yra iš tiesų įdomus statinys. Jo konstrukciją sudaro itin tvirti betono blokai – sakoma, kad šis pastatas galėtų pasitarnauti ir kaip slėptuvė. Viduje yra labai daug atsargų – jei įvyktų branduolinis sprogimas, darbuotojai bent dvi savaites galėtų neišlįsti į lauką. Net pertvaros tarp aukštų yra nepaprastai tvirtos – gali atlaikyti 10–15 kPa.
Minėjome, kad šio pastato aukštis – 170 metrų, tačiau jo viduje yra tik 29 aukštai. Iš dalies taip yra dėl tų storų pertvarų, bet ir lubos yra labai aukštos. Tai yra strategiškai svarbus pastatas, kurio architektūra, sukurta Johno Carlo Warnecke'o, yra giriama iki šiol, nors dangoraižis buvo užbaigtas dar 1974 metais.
Tai kas tai yra? Tai – telefono linijų stotis, skirta ilgų distancijų ryšiams užtikrinti. Žinoma, anksčiau tai buvo žymiai svarbesnė funkcija, užėmusi didžiąją pastato dalį. Laikui bėgant įranga mažėjo, tačiau jos daugėjo. Dabar šiame pastate veikia ir aukšto saugumo duomenų centras. Į jį patekti yra beprotiškai sunku. Dėl to manoma, kad šiame dangoraižyje dirba ne tik „AT&T“.
Manoma, kad šiame dangoraižyje įsikūręs ir JAV Nacionalinio saugumo agentūros masinio sekimo centras, kodiniu pavadinimu TITANPOINTE. Tai patvirtino ir žurnalistų tyrimai, ir nutekėję duomenys. Netoli šio pastato yra ir FTB būstinė, o tai dar labiau patvirtina tokius įtarimus. Spėliojama, kad ant stogo matoma palydovinio ryšio įranga taip pat yra NSA nuosavybė, tačiau visa tai – spekuliacijos.
Tai kodėl šis dangoraižis neturi langų? Viskas yra kur kas paprasčiau, nei mano sąmokslo teorijų mėgėjai. Senoji ryšių įranga buvo labai jautri temperatūrų pokyčiams. Valdyti klimatą tokio dydžio pastate ir taip nebuvo lengva, o langai būtų dar labiau apsunkinę šią užduotį. Taigi, jų buvo atsisakyta. Dabar temperatūros kontrolė yra lengviau perkandamas riešutas, tačiau šis pastatas turi būti labai tvirtas, nes, kaip minėta, jame saugoma svarbi informacija.
