„Viking Sky“ sustojo pakeliui iš Trumsės į Stavangerį. Jūra iš tiesų buvo labai banguota. Šiuo metu vykstančio tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, kodėl laivas su 1373 žmonėmis apskritai plaukiojo tokiu oru. Tačiau 2017 metais darbą pradėjęs „Viking Sky“ smagiai judėjo į priekį, o keleiviai jo viduje mėgavosi kava ir audringos jūros vaizdu.
Staiga dingo tepalo slėgis ir sustojo visi keturi laivo varikliai. Šis ėmė dreifuoti ir stipriai siūbuoti. Po kiek laiko pavyko atgaivinti vieną variklį, vėliau dar du. Visos šios sumaišties metu sraigtasparniai gelbėjo „Viking Sky“ keleivius, tačiau šis procesas buvo labai lėtas. Galiausiai „Viking Sky“ savo jėgomis išplaukė į Moldę.
Tačiau kodėl jis prarado stabilumą? Na, visų pirma, tai yra kruizinis laivas, kuris yra pakankamai aukštas ir turi didelius plokščius šoninius paviršius. Taigi, bangos ir vėjas gali lengvai įsiūbuoti tokį milžiną. Nuo to saugo įgulos gudrumas – jei laivas sustoja, jis visada yra pasukamas į vėją ir bangas, todėl mažiau supasi. Šiek tiek padeda ir išmestas inkaras – „Viking Sky“ sugebėjo nuleisti inkarą tik tada, kai buvo atgaivintas vienas variklis. Taip pat reikėtų nepamiršti ir stabilizatorių.
Didieji laivai po vandens paviršiumi turi sparnus – aktyvius stabilizatorius. Šie hidrauliniais mechanizmai valdomi pelekai sukiojasi ir kraiposi, keisdami vadinamąjį atakos kampą. Taip jie kartais laivą kelia aukštyn, o kartais leidžia žemyn. Skirtingose pusėse esantys stabilizatoriai taip užtikrina, kad laivas bangose per daug nesiūbuos. Kaip tikriausiai jau supratote, stabilizatorių veikimui reikalingi varikliai, kurie užtikrina hidraulinės sistemos darbą.
„Viking Sky“ šiuo metu yra remontuojamas. Tuo pačiu tiriamos gedimo priežastys. Įdomu tai, kad varikliai iš tiesų nebuvo pažeisti (bent jau taip atrodo). Jie tiesiog išsijungė suveikus apsauginei sistemai, kuri pastebėjo tepalo slėgio kritimą. Į ligoninę iškeliavo 16 žmonių, trys iš jų patyrė rimtesnius sužalojimus.
