Kaip rašo Technologijos.lt, daugelis šalių visame pasaulyje turi gana panašius pavadinimus. Pavyzdžiui, Prancūzija.
Prancūziškai šalis vadinama „France“, ispaniškai „Francia“, čekiškai „Francie“, švediškai „Frankrike“. Dauguma šalių yra tokios.
Tačiau Vokietija šiuo klausimus išsiskiria: vokiškai ji vadinama „Deutschland“, ispaniškai „Alemania“, lenkiškai „Niemcy“ ir itališkai „Germania“. Iš kur atsirado šie kardinalūs skirtumai? Ir kodėl lietuviškai šią šalį vadiname Vokietija?
Dėl ilgos Vokietijos istorijos iki 1871 m., kaip nesuvienyto atskirų genčių ir valstybių regiono, yra labai daug skirtingų Vokietijos pavadinimų skirtingomis kalbomis, labiau nei bet kurios kitos Europos tautos.
Germanų tauta
Germanija iš tikrųjų buvo romėniškas pavadinimas, sukurtas pavadinti žmonėms, gyvenantiems į rytus nuo Reino ir į šiaurę nuo Dunojaus upės. Apie 50 m prieš Kr. Gajus Julijus Cezaris užkariavo teritoriją rytinėje Reino pusėje ir norėdamas pavadinti žmones, kurių dar neužkariavo, sugalvojo pavadinimą Germanija.
Nors romėnai germanus vadino būtent taip ir vadino juos visus, germanai kartais vadindavo save „diu-tisc“, o tai senąja aukštųjų vokiečių kalba reiškia „priklausymas tautai“. Šį pavadinimą jie vartojo ne todėl, kad buvo viena gentis, o siekdami atskirti save nuo romėnų buvusių valdžioje ir lotynų kalbą perėmusių genčių.
Iš esmės „germanai“ susivienijo prieš vieną bendrą priešą vartodami šį žodį. Taigi, visi, kurie kalbėjo savo kalba, buvo „diu-tisc“, o visi, kurie kalbėjo lotyniškai, buvo priešai. Ir, regis, iš čia kilo vokiškas žodis „Deutsch“.
Niemcy
Kalba ir čia vaidina didelį vaidmenį. Dabartinės Lenkijos teritorijoje gyveno slavai, o slavų kalboje „Niemcy“ reiškia „nekalbantis“ - nes žmonės, kurie kalbėjo kita kalba, jiems buvo nesuprantami. Taigi, germanai buvo nekalbantys, nes slavai negalėjo su jais susikalbėti.
Taip „Niemcy“ pavadinimo formos paplito po visas centrinėje Europoje gyvenančias slavų tautas: čekus, slovakus, kroatus, slovėnus, bosnius, serbus ir net baltarusius ir ukrainiečius.
Tačiau germanai niekada nebuvo viena tauta ir niekada savęs tokia nelaikė. Iš tikrųjų tai tik svetimas užkariautojų pavadinimas. Maždaug 5 m po Kr. romėnai užkariavo teritorijas iki Elbės upės, kuri yra toli nuo to, ką jie vadino „Germanija“.
Alemanai
Alemanai buvo žmonės, gyvenę šiandieninėje pietų Vokietijos ir Šveicarijos dalyse. Alemanų kultūra gyvuoja iki šių dienų. Pavyzdžiui, pietuose Vokietijoje jie vis dar švenčia švabų-alemanų šventę, kuri yra savotiškas karnavalas. Žmonės rengiasi įmantriais kostiumais, dažniausiai su baisiomis kaukėmis ir žygiuoja per kaimą, kad atbaidytų žiemą.
Atrodė, kad tai buvo germanų žmonės, kuriuos žinojo prancūzakalbiai ir ispanakalbiai, suteikdami „Alemanijai“ pavadinimą. Tai visiškai logiška dėl šių šalių padėties į pietus. Alemanai tikriausiai buvo tie, kuriuos pirmuosius sutikdavo svetimšaliai iš pietinių kraštų kirsdami sieną.
Saksai
Vardai Saksamaa (estiškai) ir Saksa (suomiškai) yra kilę iš germanų saksų genties pavadinimo. Manoma, kad žodis „saksonas“, protogermanų kalba sakhsan, yra kilęs iš žodžio seax, reiškiančio įvairius vienaašmenius peilius: saksas galbūt buvo pažodžiui kalavijuotis arba kilęs iš žodžio „axe“ – regiono, esančio tarp Elbės ir Vėzerio slėnių.
Suomių ir estų kalbose žodžiai, kurie istoriškai buvo taikomi senovės saksams, bėgant amžiams keitė savo reikšmę ir žymėjo visą Vokietiją ir vokiečius.
Vokietija ir Vācija
Latvių ir lietuvių kalbose pavadinimai Vācija ir Vokietija turi šaknį vāca arba vākiā. Vis dėlto lietuviško Vokietijos pavadinimo kilmė nėra iki galo aiški.
Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga tai susiejo su nuoroda į švedų gentį, vardu vagotai, paminėta VI a. kronikoje. Taigi žodis „vokietis“ tikriausiai kilęs iš vardo, kurį Vakarų baltų gentys suteikė vikingams.
Latvių kalbininkas Konstantīns Karulis siūlo, kad šis žodis galėtų būti pagrįstas indoeuropiečių žodžiu wek (kalbėk), iš kurio kilo senosios prūsų kalbos žodis wackis (karo šūkis) arba latvių vēkšķis. Tokiais vardais buvo galima apibūdinti kaimyninius žmones, kurių kalba baltų tautoms buvo nesuprantama.
