Kofeinas, kurio atradimas priklauso ir rašytojui J. W. Goethei

Už tai, kad kas rytą galime mėgautis žadinančiu kavos poveikiu, turime būti dėkingi ne tik chemikui Friedrichui Ferdinandui Rungei, 1819 m. iš kavos pupelės išskyrusiam kofeiną, bet ir garsiam Švietimo epochos vokiečių rašytojui Johannui Wolfgangui von Goethei. Pasirodo, kad būtent chemijai ir alchemijai potraukį jautęs rašytojas paskatino studentą F. Rungę išanalizuoti kavos savybes, kol šis po kelių mėnesių atrado kofeiną – stebuklą, akimirksniu praskaidrinantį mintis, skatinantį budrumą, koncentraciją, energiją ir netgi padidinantį socialumo jausmą.
J.W. Goethes paminklas
J.W. Goethes paminklas / Wikimedia.org nuotr.

Kofeino atradimo legenda

Kaip tikras Švietimo epochos atstovas, J. W. Goethe jautėsi laisvas, kūrybingas, turintis laiko ir išteklių domėtis visomis sritimis. Rašytojas ne tik nepaprastai lengvai ir daug kūrė, tačiau būdamas pasiturintis, savarankiškai studijavo menotyrą, gamtotyrą. Ypač jį domino alchemija – ezoterinis menas, apimantis chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmo bei religijos elementus. J. W. Goethe šiomis temomis mėgo diskutuoti su savo draugu chemiku Johannu Wolfgangu Döbereineriu – mokslininku padėjusiu teorinius pagrindus Periodinės (cheminių) elementų lentelės sukūrimui. 

Kartą J. W. Döbereineris papasakojo J. W. Goethei apie savo studento Friedricho Rungės mokslinius bandymus. Pastarieji taip sudomino rašytoją, kad šis panoro asmeniškai susitikti su gabiu 25-čiu studentu. F. Rungei susitikimas su to meto ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos įžymybe J. W. Goethe paliko milžinišką įspūdį. Legenda pasakoja, kad įdomaus ir užsitęsusio pokalbio pabaigoje rašytojas, lyg tarp kitko, padavė studentui mažą dėžutę. Joje buvo tik vienas smulkus daiktas – Arabikos kavos pupelė. J. V. Goethe paragino F. Rungę išanalizuoti ją bei pabandyti rasti joje tai, kas nematoma akiai. Jaunasis chemikas priėmė garsenybės iššūkį – po kelių mėnesių bandymų iš kavos pupelės jie išskyrė aktyvią substanciją, kurią pavadino kofeinu.

Kofeinas – budrumui, energijai ir sveikatos gerinimui

Dabar jau beveik visi žino, kad kofeinas yra puikus stimuliantas, padedantis įveikti snaudulį. Su juo gauname ne tik energijos ir žvalumo gūsį – daugybė mokslinių studijų įrodė, kad kofeinas skatina budrumą, koncentraciją, energiją, praskaidrina mintis, padidina socialumo jausmą – smegenis aptraukusi migla išsisklaido akimirksniu. Mokslinės studijos tik pagrindžia ir papildo šiuos subjektyvius pojūčius – esą kofeinas gerina atmintį ir loginę motyvaciją. 

Kalbama ir apie kofeino trūkumus, tačiau daugybė mokslinių studijų įrodė, kad jo vartojimas nepadidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, nedidina cholesterolio kiekio ir nesukelia širdies ritmo sutrikimų. Labai jautriems kofeino poveikiui žmonėms jo pavartojus šiek tiek padidėja pulsas, tačiau šis pakilimas yra minimalus ir trumpalaikis, sukelia tokį patį efektą, kaip, pavyzdžiui, lipimas laiptais. Vartojant kofeiną kavos pavidalu, kaip ir visur kitur, svarbiausia yra saikas. Pavyzdžiui, 3 kavos puodeliai arba 300 mg kofeino per dieną nekelia jokio pavojaus statistinio suaugusio žmogaus sveikatai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų