Koh Samui sparčiai „kolonizavo“ turistai, iš pradžių – romantikos ištroškusios poros, kurioms tiko ramios, povestuvinei kelionei idealiai tinkamos salos įvaizdis, vėliau – ir visi kiti: smalsus jaunimas, šeimos su vaikais, šiltos vietelės ieškantys pensininkai iš Vakarų, vienas kitas sekso turistas...
Pasak statistikos, palmių saloje yra apie tris milijonus, kokosų auginimas – antras pagal svarbą saliečių pajamų šaltinis, po turizmo.
Vis dėlto Koh Samui tebelaikoma pirmiausia „medaus mėnesio sala“, labai tinkama įsimylėjėliams dėl savo vaizdingų vingrių pakrančių su nuostabiais saulėlydžiais ir svajingai linguojančių nesuskaičiuojamų kokosų palmių ant žalių kalvų.
Tiesa, kažkas tas palmes vis dėlto mėgino skaičiuoti. Pasak statistikos, jų saloje yra apie tris milijonus, kokosų auginimas – antras pagal svarbą saliečių pajamų šaltinis, po turizmo.
Na, o atostogautojams Koh Samui, žinoma, pasiūlys viską, kas jau yra tapę Tailando vizitine kortele: fantastiškus paplūdimius, besišypsančius žmones, egzotinę virtuvę, puikiai išplėtotą turizmo paslaugų infrastruktrą ir gausybę atitinkamų pramogų: nuo pasijodinėjimų drambliais ir vandens atrakcionų parkų iki SPA procedūrų ir transvestitų šou kabaretuose.
Pastarieji, beje, labai smagūs ir visai ne vulgarūs. Ne veltui jie net kviečia užsukti šeimas su vaikais – blizgiais kostiumais išsipuošusios, linksmai šokančios ir pagal fonogramą įtikinamai „dainuojančios“ „tetos“ pralinksmins ir didelius, ir mažus.
Jei jums pabos tinginiauti paplūdimyje ir panorėsite daugiau nei lepintis ir linksmintis, verta paskirti dieną ar dvi nuodugnesniam salos tyrinėjimui. Galima su ekskursijomis, bet įdomiau savarankiškai - taip galėsite užsukti į mažus, pusiau slaptus paplūdimius ar pamatyti į turistinį maršrutą kartais neįtraukiamų įdomybių.
Mopedai ir motoroleriai saloje, kaip ir daugelyje Pietryčių Azijos vietovių – nepamainoma transporto priemonė, juos išsinuomojus, tereikia nepamiršti važiuoti kairiąja kelio puse, ir – pirmyn!
Koh Samui verta pamatyti:
Šventyklas. Jos – naujutėlės, skaičiuoja vos kelis dešimtmečius, ir, nors istoriniam ar architektūriniam paveldui nepriskirtinos, palieka įspūdį savo sodria, pabrėžtinai dekoratyvia estetika. Azijoje žodis „spindesys“ įgauna naują prasmę: spalvos, auksas ir blizgučiai rėžia akį, bet gražiai atrodo nuotraukose. Turistų lankomiausios yra Wat Phra Yai šventykla, arba tiesiog The Big Buddha, su... taip, didžiuliu Buda, ir Wat Plai Laem šventyklų kompleksas ežero saloje su klestėjimą ir turtus simbolizuojančiu storuliu Buda bei jo „dvyne“ Guanyin – kinų vaisingumo, grožio ir gailestingumo deive.
Mažiau populiari Wat Laem Sor pagoda stovi atokiau nuo turistinių centrų, tiesiog paplūdimyje. Auksinės šventyklos ir žydros jūros kontrastas įspūdingas, o pakeliui dar galima užsukti į vietinę romo daryklą – taip, Koh Samui gaminamas vaisinis romas! Susidomėjusiems siūlomos degustacinės ekskursijos.
Senelį ir Senelę. Jie – ne žmonės, o dvi Lamai paplūdimio pakraštyje stūksančios pakrantės uolos, pirmąkart jas išvystantiems keliančios šypseną. Tailandienčiai jas vadina Hin Yai ir Hin Ta, o turistai – tiesiog Grandpa ir Grandma – Seneliu ir Senele. Šios uolos gamtos išdaigos dėka savo formomis primena milžiniškus vyro ir moters lyties organus. Be abejo, tai įkvepia daugybę šmaikščių arba kvailokų – nelygu, koks poilsiautojų humoro jausmas ir nuotaika – nuotraukų.
Vienuolio mumiją. Pasirodo, mumijų esama ne tik Egipte. Tailandietis Luong Pordaeng‘as visą gyvenimą buvo uolus budistas, mirė medituodamas, ir, neįtikėtina – po mirties jo kūnas nesuiro.
Tai – itin retas reiškinys, turint galvoje karštą ir labai drėgną salos klimatą, visai nepalankų mumifikacijos procesui.
Dabar vienuolio mumija sėdi stikliniame „akvariume“ – specialiai jam skirtoje šventykloje – ir sulaukia gausybės lankytojų, tiek maldomis ir aukomis pagarbą norinčių išreikšti tajų, tiek smalsių užsieniečių.
Hua Thanon žvejų kaimą. Ieškantiems „tikrojo“ Tailando reikėtų patraukti į pietinę ir vakarinę salos dalį, kur paplūdimiai ne tokie gražus ir turizmas plėtojamas mažiau. Užsukus į kokosų augintojų ar žvejų kaimą, tas „tikrasis“ Tailandas gali priblokšti aštriais kontrastais. Hua Thanon kaimelis yra vos už kelių kilometrų nuo gražiojo Lamai – antrojo pagal dydį ir populiarumą salos paplūdimio, bet atrodo lyg kitas pasaulis.
Ramybė, neasfaltuotose gatvelėse žaidžiantys vaikai ir medinės žvejų trobelės, kurių prieangiuose čirškia narvuose laikomi paukšteliai – Tailande populiaru taip laikyti paukščius giesmininkus, Koh Samui net reguliariai rengiamos jų varžybos – kuris gražiau čiulba. Tik visai neidiliškai atrodo akivaizdus skurdas ir siaubingai užterštas paplūdimys, kur tarp šiukšlių grūdasi ryškiaspalvės žvejų valtys.
Čia nėra nei restoranų, nei užsieniečiams skirtų „7Eleven“ parduotuvių, tačiau šurmuliuoja didelis turgus, kur galima paganyti akis į visokius jūrų gyvius.
Hua Thanon‘e gyvena salos musulmonų bendruomenė, bet kaimo pakraštyje stovi ir kiniška šventykla su kinų bendruomenės iniciatyva ir lėšomis pastatytu milžinišku paminklu legendiniam generolui Guan Yu. Jis gyveno prieš beveik 2000 metų, bet iki šiol yra labai gerbiamas, o kai kurių kinų budizmo atšakų net garbinamas kaip karo dievas. Taip, paminkle vėlgi neišvengta kičo, kiek karikatūriškai atrodantis generolas primena animacinio filmo personažą, bet jo gyvenimo istorija – labai įdomi.
Kokosų palmių giraites. Tolyn nuo paplūdimių ir aukštyn į kalvas kiek akys užmato tęsiasi kokosų palmių plantacijos.
Kalvose – vėsiau, gaivesnis oras, žaluma, ramybė, ir šen bei ten atsiveriantys vaizdingi salos peizažai. Jei pavyks, pamatysite kokosus skinančių darbinininkių – mažų vikrių beždžionėlių, kurios auginamos ir dresuojamos specialiai šiam darbui. Tailande kokosų riešutus skina būtent jos, ne žmonės.
Nuomonės kontraversiškos – gyvūnų globėjai teigia, kad beždžionės išnaudojamos ir laikomos blogomis sąlygomis, kokosų augintojai tvirtina savo darbinnkes mylintys ir globojantys. Kaip bebūtų, artimiausiu metu jų niekas nepakeis – įgudusi bezdžionėlė per dieną gali nuskinti 1000 kokosų riešutų!
