Baimė skraidyti pandemijos metu smarkiai sumažino pasaulinį oro eismą. Žinoma, jį dar labiau apribojo sienų uždarymas. Tačiau jei bus patvirtinti nauji moksliniai teiginiai, padidėjusi rizika lipti į lėktuvą gali būti visiškai nepagrįsta.
Štai vienu atveju apie 328 keleiviai ir įgulos nariai buvo patikrinti dėl koronaviruso sužinojus, kad kovo 31 d. skrydyje iš JAV į Taivaną buvo 12 keleivių, kuriems skrydžio metu buvo koronaviruso simptomų. Tačiau visų kitų keleivių, kaip ir įgulos narių, testai buvo neigiami.
Ir nors pastaraisiais mėnesiais tikrai buvo atvejų, kai užsikrėtę keleiviai perdavė virusą lėktuvo įgulai ar kitiems keliautojams, perdavimo dažnis vis tiek ganėtinai mažas.
Neseniai medicinos žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime rasta įrodymų apie galimą koronaviruso plitimą per keturių valandų skrydį iš Tel Avivo į Frankfurtą kovo mėnesį.
Pasak Frankfurto Goethe universiteto Medicinos virusologijos instituto tyrėjų, dviem keleiviams infekcija pasireiškė po to, kai jie skrido su grupe užsikrėtusių turistų, turėjusių kontaktą su sergančiu viešbučio valdytoju. Du galimai orlaivyje užsikrėtę keleiviai sėdėjo orlaivio gale, vos per praėjimą nuo minėtų septynių turistų.
Ankstesnis kovo 2 d. skrydis iš Jungtinės Karalystės į Vietnamą, kuriame vienas keleivis, panašu, virusą išplatino dar 14-ai keleivių, taip pat ir įgulos nariui, iki šiol, manoma, yra vienintelis žinomas viruso perdavimas keliems žmonėms lėktuve.
Kodėl užsikrėtimo rizika tokia nedidelė?
Vienas iš paaiškinimų, kodėl užsikrėtimų dažnis lėktuvuose yra nedidelis, yra tas, kad oras šiuolaikinių orlaivių salonuose keičiamas nauju grynu oru kas dvi–tris minutes, taip pat daugumoje lėktuvų yra oro filtrai, skirti sulaikyti 99,99% dalelių.
Maža to, pastaruoju metu buvo įgyvendinti įvairūs nauji protokolai, tokie kaip veido kaukių privalomas dėvėjimas keleiviams ir įgulai, temperatūros tikrinimas prieš įlipant į lėktuvą, taip pat intensyvesnis salono valymas ir ribotas judėjimas salone skrydžio metu.
Neseniai atliktame tyrime, kuriame buvo nagrinėjama tuščios vidurinės sėdynės nauda siekiant tarp keleivių išlaikyti socialinį atsumą, Masačusetso technologijos instituto „Sloan“ vadybos mokyklos statistikos profesorius Arnoldas Barnettas bandė kiekybiškai įvertinti užsikrėtimo virusu tikimybę trumpo skrydžio metu.
Remiantis jo išvadomis, trumpų nuotolių JAV skraidančiuose lėktuvuose, kuriuose yra po tris sėdynes abejose eilėse, tokiuose kaip „Airbus 320“ ir „Boeing 737“ ir darant prielaidą, kad visi skrendant dėvi kaukę, rizika pasigauti virusą per visą skrydį yra tik 1 iš 4 300. Šie koeficientai sumažėja iki 1 iš 7700, jei laisva vidurinė vieta.
„Daugelis dalykų dabar yra pavojingesni, nei buvo prieš Covid-19 pademiją, ir aviacija nėra išimtis. Tačiau tam, kad jūs užsikrėstumėte skrisdami lėktuvu, turi susidėti trys dalykai: orlaivyje tuo metu turėtų būti sergantis žmogus ir jis turėtų galėti jus užkrėsti. Jei sergantis žmogus išties skrenda kartu, jis tikrai dėvės kaukę, nes to reikalauja taisyklės, taigi kad jūs užsikrėstumėte ta kaukė turėtų būti neveiksminga. Maža to, jis turėtų sėdėti pakankamai arti jūsų“, – pasakojo jis „CNN Travel“.
Arnoldas Barnettas tikina, kad atlikdamas savo skaičiavimus jis įvertino visas šias aplinkybes.
Šiais skaičiais įvertinti dviejų valandų skrydžiai Jungtinėse Valstijose – šalyje, kurioje šiuo metu yra daugiausia „Covid-19“ atvejų pasaulyje.
Jo teigimu, tikimybė užsikrėsti mažėja, lėktuvams skraidant tarp šalių, kuriose sergamumo rodiklis mažas, ir padidėja, lėktuvams skrendant ilgesnius nei dviejų valandų nuotolius.
Pasak profesoriaus, vis tik sėdynėse prie praėjimo sėdintys žmonės turi šiek tiek didesnę riziką užsikrėsti, paprasčiausiai dėl to, kad aplink juos yra daugiau žmonių.
„Statistiškai sėdynė prie lango yra šiek tiek saugesnė nei vidurinė sėdynė ar esanti prie praėjimo, jei lėktuvas yra visiškai užpildytas keleiviais. Tačiau skirtumas yra labai nedidelis.“ – pasakoja profesorius.
Kur kas mažiau skraidančių
Daugelis didžiųjų pasaulio oro uostų net ir šalims atvėrus sienas vis tiek yra kone tušti dėl koronaviruso pandemijos. Tuo tarpu A.Barnetto tyrimas remiasi prielaida, kad lėktuvuose skraido tiek žmonių, kiek būdavo įprasta anksčiau.
Ir nors skirtingose avialinijose yra taikomi ir skirtingi reikalavimai, pagrindinės taisyklės keleiviams yra: dėvėti kaukę, reguliariai plauti ir dezinfekuoti rankas, o skrydžiui registruotis internetu, ne oro uoste. Taip siekiama lėktuvuose dar labiau sumažinti viruso pernešimo riziką kitiems keleiviams.
Kai kurie ekspertai pasiūlė keleiviams skrydžio metu dėvėti ne tik kaukę, bet ir plastikinį skydą, kad būtų užtikrinta dar didesnė apsauga.
„Kadangi skydas uždengia jūsų akis, nosį ir burną, sumažėja rizika, kad kiti jus užkrės.
Mokslas keičiasi kiekvieną dieną, bet, mano supratimu, jei dėvi kaukę, tai labai sumažina tikimybę užkrėsti kitus. Bet tai neapsaugo jūsų paties tiek, kiek galėtų apsaugoti dar ir skydas. Jei dabar skraidyčiau, būtinai dėvėčiau skydą“, – tikina profesorius.
Liepos mėnesį „Qatar Airways“ tapo pirmąja oro linijų bendrove, įpareigojusia keleivius skrydžio metu ne tik dėvėti kaukę, bet ir užsidėti veido skydą.
Skydai, kuriuos keleiviams duoda pačios oro linijos, yra privalomi ekonominės klasės keleiviams, nebent jie valgo ar geria, o verslo klase keliaujantys asmenys gali dėvėti juos „savo nuožiūra, nes jie ir taip turi daugiau erdvės ir privatumo“.
Tačiau juos užsidėti būtina visiems keleiviams, kol vyksta įlaipinimas ar išlaipinimas iš lėktuvo.
„Philippine Airlines“ taip pat pasekė šiuo pavyzdžiu anksčiau šį mėnesį, todėl panašu, kad ir kiti vežėjai ateityje gali pasirinkti šią taisyklę įgyvendinti.
Nors akivaizdu, kad tokios atsargumo priemonės kai kuriems keliautojams gali labai sumažinti infekcijos, kuri jau ir taip yra palyginti nedidelė, pavojų, bet kai kuriems net ir toks rizikos laipsnis yra tiesiog per didelis, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmones.
Ir pats A.Barnettas dėl savo amžiaus (jam 72-eji) geriau renkasi nerizikuoti ir šiuo metu neskraidyti.
