Šiandien komunistų valdžios Albanijoje nebėra, ir karinis bunkeris virtęs turistine atrakcija. Net ir pandemijos metu jis traukė lankytojus – kai baimės, izoliacijos ir apribojimų temos vėl tapo itin aktualios.
Didelis požeminis kompleksas, dabar vadinamas Šaltojo karo tuneliu, yra dalis plataus ir brangaus „bunkerizacijos“ projekto, kurio ėmėsi užsienio jėgų įsiveržimo bijojęs E.Hoxha, šalį valdęs keturis dešimtmečius.
Albaniją jos vadovas vertė vis labiau izoliuota ir šalyje pristatė daugiau nei 170 tūkst. karinių bunkerių. Dauguma jų buvo nedideliai kupolo formos statiniai, skirti sargybą atliekantiems kariams. Iki šiol šie bunkeriai nusagstę Albanijos peizažą.
Vienas įspūdingiausių karinių projektų – po E.Hoxhos gimtojo miesto Girokasterio citadele įrengtas tunelių tinklas. Jis yra įtrauktas ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Darbininkai čia dirbo pamainomis ir itin slapta – buvo siekiama, kad niekas nežinotų viso 1,5 tūkst. ilgio tunelių plano. Šiame požeminiame komplekse būtų įsikūrusi karinė vadovybė, jeigu šalis būtų puolama.
Tuneliai buvo vėl atrasti tik po komunizmo žlugimo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ir tapo turistine atrakcija.
Tunelis lankęs 39-erių paryžietis Alexandre'as Benlalamas AFP juos lygino ir su šiais laikais. „Lankomės šiame bunkeryje tam, kad pasvarstytumėme, kokiais liūdnais laikais gyvename pandemijos metu. Iš mūsų atimtos kai kurios laisvės – liesti vienas kitą, kalbėtis, susitikti“, – kalbėjo jis. Vyras visgi pridūrė, kad šių dienų apribojimai yra žingsnis tinkama linkme – priešingai nei tie ribojimai, kurie veikė E.Hoxhos valdymo laikais.
Žurnalistams užduotis – nušviesti išgalvotą karą
Nors dabar tunelių sienos byra, o likę pavieniai baldai uždengti dulkių sluoksniu, pastatytas kompleksas buvo labai pažangus. Koridoriai jungė slėptuves nuo branduolinių bombų ir karinės vadovybės, slaptosios policijos, prokuratūros ir teismo biurus.
Papildomos patalpos buvo įrengtos pasiklausymo operacijoms, miegojimo barakams, kepyklai, vandens rezervuarams ir ginklų sandėliams.
„Tunelyje buvo visi ištekliai, kad čia būtų galima išbūti ne tik kelias valandas, bet ir dienas ar savaites“, – AFP sakė 67-erių buvęs karininkas Astritas Imeri. Jis buvo vienas iš tų, kurie dalyvavo karinėse pratybose šiuose tuneliuose tam, kad pasirengtų potencialiam karui.
Į pratybas devintajame dešimtmetyje buvo įtraukti ir civiliai. Vienas jų – dabar 60-metis radijo žurnalistas Engjellas Serjanis, kuris prisimena turėjęs nušviesti sufabrikuotą konfliktą – tai buvo pratybų dalis.
„Mes turėjome sukurti informaciją apie atakas, mirtis, patirtus nuostolius „fronte“ ir parengti specialias programas“, – prisiminė E.Serjanis.
Nuo bunkerių iki kavinių
Žlugus komunizmui 1990-aisiais, dauguma Albanijos tunelių buvo apleisti, kai kurias jų išplėšė vandalai ir vagys.
Pastaraisiais metais kai kurios slėptuvės buvo paverstos originaliomis kavinėmis, sandėliais ar būstais benamiams.
Girokasterio tuneliai yra viena iš didžiausių turistinių atrakcijų „akmens mieste“. Po komunizmo žlugimo, kai ilgą laiką uždara buvusi šalis pradėjo atsiverti, turistų skaičiai kasmet augo. Keliautojai čia vyko suvilioti paplūdimių, kalnų, virtuvės ir unikalios istorijos.
Šiemet, kaip ir visur pasaulyje, turistų srautai dramatiškai smuko dėl pandemijos, o tai reikš prarastus šimtus milijonų eurų.
Turizmo ministerija pranešė, kad pirmąjį pusmetį Albanija sulaukė 64 proc. mažiau turistų nei praėjusiais metais. Girokasteris iki rugpjūčio pabaigos šiemet pritraukė vos 22 tūkst. lankytojų, nors praėjusiais metais čia buvo 120 tūkst. turistų.
