Po to kai mano klasiokė po mokyklos emigravo į Baltarusiją, ji ne vieną kartą kvietė mus pasisvečiuoti pas save į Minską. Bet dėl vizos mes vis negalėjome ir tingėjome ją aplankyti. Tačiau atėjo toji dieną, kai atsibūdę ryte pagaliau nusprendėme, kad laikas atėjo, kad reikia važiuoti. Kaip tik tada Minske turėjo koncertuoti patinkantis mums atlikėjas „Noize mc“, turbūt noras patekti į jo koncertą ir padėjo galutinai apsispręsti ir važiuoti darytis vizos. Kai pranešiau klasiokei džiugią žinią ji pažadėjo nupirkti mums bilietus į koncertą ir rasti butą savaitgaliui. Mūsų planas buvo toks: penktadieni vakare važiuojame į Minską, šeštadienį visą dieną „sightseeing“ , vakare į koncertą, o sekmadienį po pietų namo.
Penktadienis. Apie 3 valandos kelio, jokių eilių pasienyje, viskas greitai ir operatyviai. Stotys, palyginti su kitomis šalimis, tvarkinga ir prižiūrėta, taigi pirmas įspūdis geras. Mus pasitiko klasiokė.
Nusprendėme, kad pirmą vakarą išgersime vietinio alaus ir važiuosime ilsėtis į butą prieš sunkią dieną. Baltarusijoje viešosiose vietose galima rūkyti. Nors aš ir pats rūkiau tuo momentu, bet leisti laiką prirūkytoje patalpoje buvo tiesiog neįmanoma. Po kelių valandų kelione namo pigiu baltarusišku taksi.
Kaip ir žadėjo, klasiokė rado mums butą, taigi sutaupėme kelis šimtus nakvojant ne viešbutyje.
Šeštadienis. Kadangi miegamajame rajone niekur nebuvo kavinių, kur būtų galima papusryčiauti nuėjome į netoliese esančią maisto prekių parduotuvę.
Išleidome porą tūkstančiu. Jautėmės dėkingi klasiokei, už tai kad ji rado mums butą, todėl nupirkome jai butelį šampano... Kurį atidarant aš pramušiau skylę lubose. Kamštis taip smogė, kad pramušė pakabinamas lubas.
Mes mirštame iš juoko. Klasiokei isterika. Butą paliko jai draugė, kuri tik prieš pora mėnesių suremontavo virtuvę. Pagal planą mes turėjome visą dieną žavėtis architektūra. Taip,turėjome.
Greitai važiuojame į statybinių medžiagų turgų. Bėgiojame ir ieškome tokios pat spalvos vieną juostą plastikiniu lubų. Greitai važiuojame atgal ir bandome pakeisti. Nežinau kaip, bet mums pavyko. Pirmą kartą gyvenime dariau remontą ir, sakyčiau, kokybiškai (būto savininkė taip nieko ir nesužinojo). Laiko lieka tik užkąsti „McDonaldse“ ir metro važiuoti į koncertą.
Kaip jau rašiau mano klasiokė žadėjo nupirkti bilietus. Bet kada mes nusprendėme važiuoti jų jau nebuvo prekyboje. Aišku galėjome ir neeiti. Bet aš taip lengvai nenorėjau pasiduoti ir dar Lietuvoje pradėjau rašyti organizatoriams su prašymu parduoti mums, turistams iš Lietuvos, papildomus bilietus. Iš trečio karto pasisekė – pažadėjo įtraukti į svečių sąrašą už atlygį „į rankas“. Mes praėjome, kaip VIP svečiai. Ir dar nemokomai! Nežinau kodėl, bet tas organizatorius taip ir neatėjo atsiimti pinigėlių.
Šeštadienis tikrai buvo įsimintinas. Statybinė praktika užsienyje iš ryto ir beprotiškas koncertas vakare.
Sekmadienis. Deja, laiko mes turėjome per mažai tam, kad galėtume normaliai susipažinti su miestu. Greita ekskursija po mažą senamiestį, labai primenanti Vilnių, pasivaikščiojimas parke ir kelionė namo...
Tik dvi dienos, bet įspūdžių gavom tikrai ne mažiau nei po savaitę trukusios kelionės į Romą. Tikrai dar kartą aplankysime Baltarusijos sostinę, bet vėliau. Kai pasibaigs jų didelės statybos.