Dalyvaukite konkurse ir Jūs!!!
Kadangi lankomų vietų planas buvo sudėliotas jau kuris laikas prieš kelionę, nieko nelaukdami pasukome link pirmojo – Šarlotenburgo rūmų. Šarlotenburgo rūmai pastatyti prieš tris šimtus metų, dabar pastatas visiškai renovuotas. Į vidų nėjom – labiau domėjomės šalia esančiu didžiuliu parku. Sakoma, kad tai vienas nuostabiausių parkų visoje Vokietijoje. Parke yra įrengtas dirbtinis ežeras, keletas upių, užveisti dideli gėlynai. Buvo įdomu stebėti vietinį gyventoją tiesiog iš rankų maitinantį parke gyvenančią voverę.
Vėliau patraukėme link Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios. Kadaise buvusi didinga bažnyčia per Antrąjį Pasaulinį karą buvo beveik visiškai sugriauta, liko tik apgriautas bokštas. Deja, bokštas šiuo metu yra renovuojamas ir jo aplankyti nepavyko, pamatėme tik vieną viduje esančią freską ir mažą muziejų. Jau po šių dviejų lankytų vietų supratome – Berlynas yra labai didelis miestas, kurį apvaikščioti pėsčiomis tikrai nepavyks, todėl, įsigijome metro bilietus.Tai padaryti labai paprasta, o naudotis dar lengviau – pakanka bilietą tik turėti su savimi. O turėti jį tikrai reikia – už važiavimą be bilieto gresia net labai nesimpatiškos baudos.
Sutemus, nubildėjome link, turbūt, lankomiausio Berlyno objekto – Brandenburgo vartų, bei žymiosios Paryžiaus aikštės. Apima keistas jausmas būnant šitoje vietoje, ir žinant, kad karo metu beveik viskas buvo sulyginta su žeme, o dabar viskas renovuota, atstatyta, apšviesta ryškia šviesa. O dar naktyje, romantišką muziką grojantis pavienis gatvės muzikantas...
Vos už poros šimtų metrų kitas Vokietijos simbolis – Reichstagas. Lankytojus vilioja didžiulis kiaušinio formos kupolas iš kurio atsiveria nuostabūs miesto vaizdai. Kažkur tarp šių dviejų objektų mano fotoaparato nuotolinio valdymo pultelis nutarė išsiskirti su manimi – bandymas jį surasti kažkur ant šaligatvio nedavė jokiu rezultatų... Greta Brandenburgo vartų bei Reichstago plyti didingasis Tirgartenas – 203 ha. ploto miškas, kadaise įkurtas kaip didikų medžioklės vieta. Dabar tai mėgstama miestiečių bei turistų pasivaikščiojimo vieta. Viduryje Tirgarteno stovi 62 m. aukščio Pergalės kolona. Šis monumentas buvo pastatytas Prūsijos pergalei prieš Daniją atminti. Beje, už viso labo tris eurus, galima laiptais pasikelti į kolonos viršų ir grožėtis nuostabiais miesto vaizdais. Kojoms šis sumanymas nelabai patiko, bet akims ir sielai buvo tikras džiaugsmas. Visiškai neplanuotai parke aptikome Paminklą sovietų kariams. Paminklas primena 300 000 karių, kurie žuvo mūšiuose dėl Berlyno. Keista ir nuostabu, kad pasikeitus valdžiai paminklas ne tik kad nenugriautas, bet renovuotas, prižiūrėtas, apsodintas gėlėmis.
Tirgarteno rajone yra vienas seniausių ir žymiausių pasaulyje zoologijos sodų – Berlyno zoologijos sodas. Prie įėjimo buvo gana nemaža eilė, bet dirba keturios kasos, tad labai ilgai trypčioti nereikia, ir mes jau grožimės egzotiniais gyvūnais. Mums įspūdį padarė tai, kad gyvūnai nėra užtverti grotomis, o nuo lankytojų, atitverti natūraliai atrodančiomis kliūtimis – grioviais, kanalais, uolomis ar panašiai. Tikri žvejai turėtų vengti akvariumo – šitiek didelių, gražių žuvų, o pagauti ne vienos negali...
Nagalėjome neaplankyti dar vienos itin žymios Berlyno vietos – Muziejų salos. Ši vieta išsiskiria senovine architektūra, bei kaip jau buvo galima suprasti, muziejų kiekiu. Deja muziejams laiko (o ir jėgų) nebeliko, bet praeiti pro Berlyno katedrą buvo tiesog neįmanoma. Įsitaisę ant suoliukų atgavome jėgas ir nusprendėme, kad aplankysime ir katedros vidų. O ten pamatyti tikrai yra ką.
Katedroje stovi auksu dekoruotas altorius, rūsyje yra palaidota daug Prūsijos bei Vokietijos valdovų bei jų šeimos narių. Pakilome ir į bažnyčios bokštą iš kurio atsiveria labai gražūs vaizdai. Kažkaip šios kelionės metu teko labai daug kur keltis, ir, kaip taisyklė – daug kur nuosavų kojų pagalba...Visiškai netoliese yra ir Aleksandro aikštė bei televizijos bokštas. Sumaniusiems pakilti ten galiu duoti patarimą – nelaukite ilgoje bilietų eilėje, o pasinaudokite fojė stovinčiais bilietų pardavimo aparatais – tai bus daug greičiau, naudotis paprasta, o kaina tokia pati. Pasigrožėję Berlyno panorama iš 203 metrų aukščio pasukome Aleksandro aikštės link. Deja, apie tai, kad prieškario metais tai buvo viena mėgstamiausių Berlyno vietų nebeliko nė ženklo...
Jau planuodami kelionę į Berlyna tikrai žinojome, kad tiesiog būtina aplankyti žymiąją Berlyno sieną. Sienos fragmentų yra daugelyje miesto vietų, bet geriausia vieta apžiūrėti ją yra nuvykti prie „East Side Gallery“. Kiek daugiau kaip pusantro kilometro Berlyno sienos atkarpa, dekoruota dailininkų iš viso pasaulio kūriniais, leidžia labai gerai įsivaizduoti, kokia baisia priemone rytinės miesto dalies gyventojai buvo atskirti nuo likusio pasaulio.
Besidomintiems istorija būtina aplankyti Čarlio kontrolės punktą. Šaltojo karo metais, tai buvo pralaidos punktas, dabar – gausiai turistų lankoma vieta, greta veikia muziejus. Beje, tai viena geriausių vietų Berlyne pirkti suvenyrams – parduotuvių gausu, matyt todėl ir kainos kiek mažesnės, o pasirinkimas gausesnis. Mums Čarlio punktas tapo pralaida į kelionės pabaigą – aplankius šią vietą liko tik dvi suplanuotos vietos, kurių viena, netikėtai, tapo didžiuliu atradimu...
Taigi, priešpaskutinė lankoma vieta – Potsdamo aikštė. Sunku patikėti, kad karo metu ši vieta buvo visiškai sugriauta ir vėliau liko nepaliesta apie 40 metų. Dabar tai dangoraižių kvartalas, kuris žavi naujais pastatais, stiklo konstrukcijomis, bei Sony centro kupolu. Vaikštant po Postdamo aikštę atrodo, kad jau esi kitame mieste – labai jau didelis kontrastas. Prisipažinsiu – buvome supyke ant šių stiklo, betono bei plytu džiunglių – išalkę norėjome užsukti i McDonald‘s restoraną, kurio teko ieškoti gerą pusvalandį. Gal dėl to sumuštiniai atrodė dar skanesni...
Pasistiprinę pasukome link paskutinio lankytino objekto, malonia staigmena tapusio olimpinio Berlyno stadiono. 1936 metais čia vyko vasaros olimpinės žaidynės. Įėjimas į olimpinio stadionio, bei viso olimpinio miestelio teritoriją kainuoja septynis eurus, tačiau potyriai verti tikrai didesnės sumos. Stadionas statytas prieš beveik šimtą metų, neseniai renovuotas, palieka tikrai gilų įspūdį. Be stadiono galima apžiūrėti kitas tuomet naudotas sporto aikšteles bei pakilti į apžvalgos bokštą, nuo kurio matosi ne tik olimpinio miestelio teritorija, bet ir nemaža dalis Berlyno. Čia musų kelionė ir baigėsi, bet noras čia sugrįžti liko.
Taigi, jei turite keletą laisvų dienų, bent šiek tiek domitės istorija, turite gerą kompaniją bei esate pasiryžę pamiklinti kojas lankant vieną nuostabiausių, istorija persmelktą, bet tuo pačiu modernų miestą – čiupkite autobuso bilietus bei aplankykite Vokietijos sostinę.
