Pirmąkart į Siciliją, bet nebe pirmąkart į Italiją, su vyru išsiruošėme 2014-ųjų gegužės mėnesio pabaigoje, ir ten laiką leidome septynias dienas. Dabar suprantu, kad tokio dydžio salai kaip Sicilija pažinti ši tiek laiko iš tikrųjų mažai. Todėl keliaudama antrąkart Siciliją „ragaučiau“ lėčiau ir ilgiau.
Nors Siciliją (kaip nemaža dalis kitų keliautojų) pasirinkome medaus mėnesiui praleisti, turėjome susikūrę įprastus ne povestuvinei kelionei būdingus lūkesčius: per gana trumpą laiką pabuvoti kiek įmanoma daugiau turistų lankomų ir Sicilijos vardą garsinančių vietų.
Beveik pavyko. Praėjus trejetui metų nuo šios kelionės savo prisiminimuose ir dabar matau save sėdančią į išsinuomotą automobilį, pasigarsinančią itališką radijo stotį ir pro automobilio langus ar išlipus iš jo akimis filtruojančią kiekvieną Sicilijos kontrastą.
Sala iš tiesų labai kontrastinga: nuo svetingumą demonstruojančių viešbučio šeimininkų, saulės išdegintų laukų, akimis vos aprėpiamų tolių iš Erices, kalkmolio uolas skalaujančių žydrų vandenų, Palerme gatvėje žaidžiančių skirtingų tautybių vaikų, apelsinmedžiais oranžine spalva šviečiančių kelkraščių iki Etnos rūstaus tamsumo, Gole Alcantare šalčiu geliančios upės, purvino molio vulkanėlių, saulės nutviekstos Madonos Mesinoje ir t.t.
Noriu pasidalinti mūsų kelionės po Siciliją fotoreportažu. Manau, kad kelionių nuotraukos dažnai iškalbingesnės už žodžius, kuriuos, tiesą sakant, net sunku atrasti kelionių įspūdžiams nupasakoti.
O kas man labiausiai asocijuojasi su Sicilijos skoniu? Apelsinai. Taip, kaip turi nusilupti apelsiną ir suvalgyti jį skiltelė po skiltelės, taip pamažu turi prisijaukinti, pažinti ir pamilti Siciliją, kiekvieną kontrastingą jos kampelį.
Tiesa, paklaususi savo kelionės palydovo, vyro, ar norėtų dar kartą keliauti į Siciliją, jis, priešingai nei aš, entuziazmu nešvytėjo ir atsakė neigiamai. Kodėl? Jam Sicilijoje per daug šiukšlių.
Kviečiame ir jus dalintis savo istorijomis apie atradimus Sicilijoje. Konkurso aprašymą rasite paspaudę čia.
