Nežmoniškai pasakiškas jausmas! Nirvana. Būti kažkur aukštai tarp debesų, toli nuo žemės, toli nuo visko. Medituoti ir godžiai traukti į save vasaros pavakarės grožį. Matyti baltus sušukuotus debesis ir žiūrėti, kaip lėktuvo sparnas juos kedena.
Netikėtas siurprizas – saulės nušviesti snieguoti Šveicarijos kalnynai, jų viršūnės, apsiklojusios sniegu, su ežerėliais ir išdžiūvusiomis didžiulėmis pelkėmis. Taip norėtum sustabdyti laiką ir įstrigti amžinai šitam dieviškam grožyje.
Netrukus išnyra jūra su salomis ir salelėmis. Raibuliuojantis vanduo ir ant jo besisukantys žvejų laiveliai, retkarčiais išnyra iš po debesų fono. Vakarėja. lėktuvas lėtai ir ramiai sklendžia virš Tirėnų jūros ir prieš akis atsiveria nuostabūs aukšti Sicilijos kalnynai.
Viskas – kaip greitame spalvotame sapne. Atidarius duris į tave tvoksteli vakaro karštis, sumišęs su pakeleivių cigarečių dūmais, birzgančiais motorolerių garsais, miesto šviesomis ir triukšmingais garsais, sklindančiais iš kavinių ir barų.
Sicilija, aš pradedu tave įsimylėti! Kelios dienos, kelios trumpos dienelės... Neįmanoma aprėpti visos salos per tokį trumpą laiką, tad tenka koncentruotis į Sicilijos brangakmenį Palermą ir jo provinciją.
Palermo miesto istorija siekia senus laikus. Čia maišėsi ir persimaišė kelios tautos bei civilizacijos. Sala, įstrigusi tarp Afrikos žemyno ir Italijos „bato“, šiek tiek primena kamuolį.
Nors Sicilija priklauso Italijos valstybei, tačiau saloje juokaujama, kad čia siciliečiai – pirmi, europiečiai – antri, o italai – paskutiniai.
Ta geografinė padėtis ir lėmė, kad salos gyventojams teko atlaikyti aplinkinių valstybių išpuolius, apsiginti ir išgyventi. Galbūt tas maišymasis lėmė žmonių grožį: rusvą odą, tankius banguotus plaukus ir šviesiai rudas akis. Triukšmingi, komunikuojantys, darbštūs, nenuilstantys dirbti ir karščiausiomis dienos valandomis žavi savo temperamentu ir charakteriu.
Nors Sicilija priklauso Italijos valstybei, tačiau saloje juokaujama, kad čia siciliečiai – pirmi, europiečiai – antri, o italai – paskutiniai.
Jaukios mielos viduržemio regiono stiliaus senamiesčio gatvelės vinguriuoja nešdamos mane prie bažnyčių, išlikusių rūmų su jonėninio stiliaus kolonomis, kuriuose dabar įsikūrę valstybinės svarbos pastatai ar muziejai.
Šiurpusis kapučinų vienuolynas su dvasininkų mumijomis ir miegančios gražuolės kripta, Regioninės architektūros muziejus su radiniais iš salos kapaviečių, balto balto marmuro skulptūros, fontanai ir sodelis vidiniame kieme – visa tai pasakoja salos istoriją, kur ryški graikų ir etruskų kultūra paliko savo gilius pėdsakus.
Triukšmingame senamiestyje populiarūs turgeliai, kuriuose apstu žuvies, jūros gėrybių, daržovių, vaisių ir sendaikčių bei senų knygų turgeliai. Tačiau nuklydus nuošaliau nosį riečia išmestų šiukšlių ir šiukšlynų kvapas.
Gražūs sodai su egzotiškais augalais, aukštomis palmėmis, kiek apdžiūvę šiuo metu nuo svilinančio karščio.
Picos, pastos, bagetes, vyno rūšys iš uogų, prisirpusių gretimuose laukuose, užaugintų ūkininkų. Na, bet kai termometras rodo 34 laipsnius ir į tave sunkiasi svilinanti kaitra, tenka prisipažinti, kad tobuliausias maistas yra gelato (itališki ledai – red. past.) ir kvapni kava.
Espresso for impresso! Būtina dozė energijos, kai po sicilietiškų pietų, lauko kavinukėje, apsuptoje architektūros ansamblių, skambant klasikinei muzikai, kaitros ir taurės vyno jauti, kad nebėra jėgų pakilti nuo stalo.
Grožiesi, ragauji, trauki į save gyvenimą tą nuostabią liepos popietę ir jauti, kai į tavo kraują, į vidų grįžta ir veržiasi gyvenimas. „Prego“ „prego'' šypsosi žavus italas ir merkia tau akį.
Kviečiame ir jus dalintis savo istorijomis apie atradimus Sicilijoje. Konkurso aprašymą rasite paspaudę čia.
