I diena
Skrydis iš Lietuvos į Tabą (Egiptas). Visos trys šalys yra viena šalia kitos, todėl finansiškai labiau apsimokėjo skristi į Tabą, o iš ten keliauti autobusu. Keliavome kovo mėnesį, Lietuvoje tą naktį buvo -22 laipsniai, nusileidus lėktuvui Egipte +25. Pirmas įspūdis – čia šilta, antras įspūdis – tave pasitinka, besišypsantys, tamsių akių arabai...
 |
| V.Bartašiūtės nuotr./Jordanijos dykuma |
Susitvarkę pasienio formalumus, keliaujame iš Egipto į Izraelį, pravažiuojame nedidelį Izraelio kurortą Eilatą, kuris yra įsikūręs Raudonosios jūros pakrantėje ir vasara čia galima mėgautis ištisus metus, vakare pasiekiame Jordaniją. Atvažiuojame į Vadi Ram dykumoje įrengtą poilsiavietę. Mus pasitinka vietiniai beduinai ir Jordanijos turizmo darbuotojai. Apsižiūrime nakvynės vietą, miegosime palapinėse. Poilsiavietė įrengta puikiai, palapinės su lovomis, tolėliau įrengti vonios kambariai. Laukiame vakarienės, vakarienei ruošiamas smėlyje keptas avinas. Dauguma pasakė, kad tikrai nevalgys smėlėto avino, tačiau smėlio ant jo tikrai nebuvo. Jam iškepti, iškasama duobė smėlyje, avinas dedamas į specialų indą, užkasamas, tada viršuje užkuriamas laužas. Valgėme su įvairiomis salotomis ir pakartoti norėjo net tie, kurie sakė, kad nevalgys. Kad neprailgtų laikas belaukiant vakarienės, vietiniai gyventojai mokė mus šokti arabiškus šokius. Vakaras pasibaigia romantišku pasisėdėjimu su Jordanijos piliečiu: vyno taurė, žvaigždėtas dangus, romantiška muzika. Pirmas vakaras, o aš jau susiradau draugų (praėjus pusantrų metų, mes vis dar draugai). Ilgai vakaroti negalime, nes ryte reikia pasitikti saulę...
 |
| V.Bartašiūtės nuotr./Petra |
II diena
Keliamės anksti, 4:30 mus pažadina maldos garsai. Atsikeliame ir patraukiame per dykumą, užlipame į kalną ir laukiame patekančios saulės. Čia norisi sustoti, aplink smėlis, iš jo kyšo uolos, praeina kupranugaris ir pagaliau pasirodo saulė. Padarome keletą fotografijų ir traukiame atgal į poilsiavietę pusryčiauti. Po pusryčių „safaris“ džipais po egzotišką Vadi Ram dykumą. Išvykę iš dykumos aplankome Petrą – UNESCO globojamą miestą, iškirstą smiltainių kanjone. Tikrai įspūdingas miestas, kurį net sunku pavadinti miestu. Čia buvo nufilmuotas kino filmas „Mumija“ ir dar keletas kitų.
III-IV dienos
Keliaujame per Jordaniją, aplankome šventas vietas, Krak de Moavo pilis, Mukaviro tvirtovė (Jono Krikštytojo bausmės įvykdymo vieta), Nebo kalnas (nuo kurio Mozė pirmą kartą pažvelgė į Pažadėtąją žemę), Madaba (Šventosios žemės mozaikinis žemėlapis). Aplankome Jordanijos sostinę Amaną (galima vaikščioti po Amaną, tik viena problema – labai sudėtinga pereiti gatvę, eismas didžiulis), Džerašą (tūkstančio kolonų miestas). Keliaudami sutinkame daugybę vietinių gyventojų, visi pasirodė linksmi, draugiški, paslaugūs. Merginos iš kitų šalių čia sulaukia daugybės komplimentų. Pokalbis čia dažniau prasideda ne nuo „laba diena“, o nuo „gražios akys“ ar „graži šypsena“. Jei dėmesys vargina, tiesiog gali nežiūrėti jiems į akis ar eiti susiraukus. Kokios kelionės be lauktuvių, aplankome ir keltą prekyviečių. Kainų jose nepamatysi, dėl visko reikia derėtis. Jeigu pradinė prekės kaina 10 dolerių, tereikia keleto minučių derybų ar flirto ir prekę gali įsigyti už 1 dolerį. Už tą patį dolerį gauni prekę ir dar keletą komplimentų, kad kaina padarė „specialiai Tau“. Nesvarbu ar tai tiesa, ar ne, tai yra malonu.
 |
| V.Bartašiūtės nuotr./Istoriniai paminklai |
V diena
Mes jau Izraelyje. Cfatas – dailininkų miestas. Toliau vykstame pačiu šiauriausiu Izraelio keliu į senovinį Ako miestą, kurio istorija siekia 4 tūkstantmečius. Pakeliui pasigrožime Monforo pilies panorama. Ako – tai kryžiuočių karalystės sostinė, buvęs turkų uostas. Miesto muziejuje apžiūrime riterių citadelę, turkišką pirtį, tamplierių tunelį. Aplankome senamiestį, mečetę ir atvykstame į svarbiausią Izraelio uostą Haifą, grožimės panoramą nuo Karmelio kalno, aplankome Bahajų šventovę su nepakartojamo grožio terasinio tipo tropinės augmenijos parku.
 |
| V.Bartašiūtės nuotr./Miestukas išsidėstęs šlaitę tarsi kregždžių lizdai |
VI-VIII dienos
Aplankome daugybę šventų vietų. Taboro kalnas – atsimainymo vieta, Nazaretas, Šv. Marijos
 |
| V.Bartašiūtės nuotr./Siaura Jeruzalės gatvelė |
bazilika, Šv. Juozapo bažnyčia, Šv. Mergelės šaltinis ir grotas. Aplankome Alyvmedžių giraitę, nuo Alyvų kalno apžvelgiame seniausias Jeruzalės kapines, besileidžiančias į Cedrono slėnį, ir viso miesto panoramą. Pasiekiame pačią Jeruzalę, aplankome paskutinės vakarienės menę, Karaliaus Dovydo kapą, senamiestį, žydų kvartalą, Raudų sieną ir žinoma čia paliekame raštelį su slapčiausiais norais ir svajonėmis. Toliau vykstame į Betliejų, esantį Palestinoje, ir pagaliau maudynės Negyvojoje jūroje. Sakoma, kad čia galima „paliesti“ visą Mendelejevo lentelę, o tas pojūtis, kai „guli“ jūroje – nenusakomas. Visos SPA procedūros po atviru dangumi.
Dažnai girdime apie konfliktus Izraelyje, konfliktai dėl žemės, religijos ar kitų dalykų, bet mums to pamatyti neteko, nors buvom įspėti, kad savo nuomonės šiais klausimais geriau niekam nesakyti. Matėme tik gražiąją šalies pusę. Įspūdį palieka gamta susiliejanti su miestais, daugybė parkų, daugybė gyventojų ir kartais pasirodo, kad visi gyventojai išėję į gatves. Neįmanoma pamiršti skanaus maisto, jų maistas neriebus, žuvis, vištiena, gausybė daržovių, vaisių ir saldumynų. Žmonės čia svetingi, visi kviečia sugrįžti atgal, čia jautiesi laukiamas. Svetingumą parodo ir tai, kad už Izraelio vizą reikia mokėti ne įvažiavus į šalį, o ją paliekant. Tačiau ši viza gali sukelti problemų daug keliaujantiems, į kai kurias šalis gali tiesiog neįleisti, pvz. Sirija, Libanas.
 |
| V.Bartašiūtės nuotr./Kraštovaizdis |
IX- XIV dienos
Poilsis Egipto kurorte ir kelionė namo. Tai buvo svajonių atostogos, atostogos pasibaigia, svajonės – niekada...
