Apie konkursą galite sužinoti čia.
R – eljefas. Šalis turtinga pusę teritorijos užimančiais kalnais, tankiais miškais, derlingomis lygumomis, stulbinamo grožio ežerais bei upėmis, ir žinoma, jūra, kurios pakrantė tęsiasi 600 kilometrų. Šalis turi apie tūkstantį salų. Pasak legendos, kai Kūrėjas sutvėręs pasaulį ilsėjosi grožėdamasis savo darbu, nuo jo pirštų kritę žemės ir molio gabalai virto Adrijos salomis.
D.Guščiuvienės nuotr./Plitvicos ežerai |
O – ras puikus. Pietų Kroatijos pakrantė Dalmatija yra viena saulėčiausių vietų Europoje, o Hvaro saloje užfiksuotas rekordinis 225 saulėtų dienų skaičius. Į Kroatiją geriausia vykti gegužės, birželio ar rugsėjo mėnesiais. Tada dar nealina karštis ir nėra turistų antplūdžio.
D.Guščiuvienės nuotr./Siauros Dubrovniko gatvelės |
A – rchitektūra tokia pat marga, kaip ir kraštovaizdis. Dėl sudėtingos ir įvairiapusės istorijos juntama kaimyninių šalių (Italijos, Vokietijos, Austrijos) architektūros įtaka, gausu bizantiškų ir slaviškų puošybos elementų. Dalmatijos miestai panašūs ir tuo pačiu unikalūs.
Dubrovnikas palieka neišdildomą įspūdį dėl senamiesčio, įtraukto į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Baltos namų sienos ir baltomis plytelėmis grįstos gatvės sukuria sterilumo ir švaros įspūdį – jautiesi lyg vaikščiotum po bestogį muziejų. Senoji miesto dalis projektuota išmoningai: taisyklingas stačiakampio formos gatvelių tinklas leisdavo jūros brizui greičiau išsklaidyti iš balkonų tiesiai į gatvę piltų išmatų ar darinėtos žuvies kvapus.
Zadaras – jaukus ir mielas. Pirmą kartą regiu šv. Donato vardu pavadintą bažnyčią. Ją nufotografuoju: bus lauktuvės bičiuliui Donatui. Ausiai malonų garsą skleidžia Zadaro krantinėje gaudžiantys Jūros vargonai. Žmogaus sukurtu instrumentu groja pati gamta: jūra ir vėjas.
Splitas – garsus Diokleciano rūmais. Šis imperatorius miestą pavertė Vakarų Romos imperijos sostine. Senuosiuose rūmuose įsikūręs muziejus, parduotuvės; butuose gyvena žmonės – keistas miesto mieste įspūdis. Splite veikia rytietiškas prekių gausa garsėjantis turgus. Sakoma, kad jeigu nerasi to, ko tau reikia, šiame turguje, tai to daikto iš viso nėra.
T – auta. Graži šalis, gražūs ir žmonės. Daugma kroatų yra patrauklių veido bruožų, tamsiai rudų plaukų, gana aukšti rudakiai arba žaliaakiai. Moterys lieknos ir grakščios, turinčios subtilų stiliaus pajutimą. Kroatai draugiški, svetingi. Neįkyrūs ir santūrūs.
D.Guščiuvienės nuotr./Šv. Donato bažnyčia |
I – dealus poilsis. Poilsiauti galima tiek pasyviai: visą dieną mirkstant Adrijos vandenyse, tiek aktyviai: užsiimant buriavimu, nardymu, raftingu, kopimu į kalnus.
D.Guščiuvienės nuotr./Bugenvilija kroatiškai vadinama Bogamilia (liet. Dieva mylinti) |
Viešėdama Makarskoje ryžausi žygiui į Biokovo kalnus. Išvyka prasidėjo ekstremaliai – vairuotojas taip nardė siaurais kalnų keliais, kad viena lietuvė autobuse gulėsi ant grindų ir žegnojosi. Kalnuose patraukė akį akmenų tvorelėmis apdėti nedideli ploteliai. Taip Dalmatijoje auginamos vynuogės: sienelės apsaugo vynmedžius nuo šaltų šiaurės vėjų, o karštą vasarą palaiko vėsą. Vaišinomės tradiciniais kroatų patiekalais paški sir (liet. ožkos sūris) ir Dalmantinski pršut (liet. kumpis). Neapsiėjome be vynų ragavimo. Vėliau šokiai, dainos ir romantiškas saulės palydėjimas žvelgiant į žemai plytinčios Makarskos žiburius.
D.Guščiuvienės nuotr./Brac sala |
J – ūra – didžiausias Kroatijos turtas. Jos dėka į šalį plūsta turistai, išvystytos vandens pramogos, suvalgoma daug jūros gėrybių ir žuvies. Kiek toliau nuo Makarskos šurmulio, randu ramybę laukiniame paplūdimyje. Maudynių jausmas nenusakomas: mirksti 24 °C Adrijos vandenyje, žiūri į baltas Biokovo kalnų viršukalnes, klausaisi nesiliaujančio cikadų čirpesio, kvėpuoji tyru pušų ir vandens aromato prisodrintu oru. Saulė, oras, vanduo ir žemė – visos stichijos viename. Niekas nepaneigs, kad čia tikras rojus. Vanduo Adrijoje toks druskingas, kad plaukti gali be didelių pastangų. Gidė perspėja už plūdurų neplaukti – nes vieną vasarą kilusiems gaisrams gesinti, malūnsparniu semiant vandenį iš jūros, kartu buvo susemtas ir vokietis turistas...
A – tostogaujantieji turėtų žinoti, kad:
Reikia saugotis jūros ežių.
Nacionalinė valiuta – kuna (liet. kiaunė). 1 HRK = 0.45 Lt.
Geriausios lauktuvės džiovintų levandų maišeliai, aliejai, figų saldėsiai, įvairaus skonio rakija.
Kuo dažniau kartoti hvala (liet. ačiū). Pastangos bus įvertintos.
Ditma |