Kelionė prasideda Las Vegase!
Tvankus oras ir alinantis dykumų karštis, dirbtinis blizgesys bei gausybė pramogų. Taip galėčiau apibūdinti lošimų sostine tituluojamą Las Vegasą. Vos nusileidus oro uoste gali pamatyti tuzinus lošimo automatų, prie kurių daugiausiai sėdi užhipnotizuoti seneliai ir močiutes.
Įsikuriame hostelyje ir keliaujame į naktinį Las Vegasą! Savo ekskursiją pradedame aukščiausiame ir garsiausiame miesto pastate – Starosferoje. Pastato aukštis net 329 m, kaip mūsų Vilniaus televizijos bokštas, kurio aukštis 326 m. Pastato viršuje įrengta stebėjimo aikštelė, iš kurios atsiveria visa miesto panorama. Vaizdas, kurį pamatome, užburia, užgniaužia kvapą.
Galbūt nepaprasto vaizdo pakerėtos, nusprendėme patirti neįtikėtinų, ekstremalių pojūčių. Stratosferoje siūloma nauja pramoga – šuolis su guma iš šio bokšto. Ilgai nesvarsčiusios pasiryžtame. Administratorės bandžiau teirautis, kokios garantijos nelaimės atveju. Tačiau ji te pasakė, jog jokio gyvybės draudimo nėra. Entuziazmas ir nuotykių troškimas nugali.. Savo parašus dedu toliau.
Dabar prisiminus juokas ima. Apsivilkusios specialius kombinezonus, vedamos instruktoriaus liftu keliaujame link savo gyvenimo šuolio. Du instruktoriai dar kartą patikrina mane saugančius diržus. Šalia stovintys smalsuoliai vyrukai kelia aukštyn nykščius ir šaukia, jog aš šaunuolė. Jaučiuosi padrąsinta, tačiau vis dar abejoju. Džiaugiuosi, kad nėra vėjo, nes žvelgti į Las Vegasą iš 108-to aukšto būtų dar baisiau. Išvaikiusi iš galvos blogas mintis, garsiai suskaičiuoju iki trijų ir ŠOKU!! Jausmas nenupasakojamas. Aš negaliu patikėti, jog tai padariau. Įdomiausia šios istorijos dalis yra ta, kad instruktoriai užmiršo uždėti mums ant rankos kameras. Be jų mes negalėjome gauti vaizdo įrašo, kurį užsisakėme. Todėl šokome antrą kartą! Na ir sekasi, pasakytumėte. Po dviejų ekstremalių šuolių jautėmės, kaip tikros profesionalės.
Didysis kanjonas ir Hoover Dam
Žadintuvas suskambo 4 val. ryto. Lyg senutės išsiritame iš savo lovų. Ne atostogos, o darbas. Aš, žinoma, juokauju. Ne kasdien turi galimybę pamatyti vieną iš pasaulio stebuklų. Išsinuomojusios mašiną, skriejame link kanjono. Pakeliui aplankome Hover Dam užtvanką – unikalią hidroelektrinę, kurios aukštis siekia net 221 metrus. Įdomu tai, kad ši Kolorado upėje pastatyta užtvanka skiria dvi valstijas: Arizoną ir Nevadą. Išsipildė mano svajonė vienu metu būti dvejose vietose.
 |
| K.Jokubaitytės nuotr./Didysis kanjonas |
Keliaujame toliau. Muzika skamba visu garsu. Kartu su Rascal Flatts dainuojame „Life is a Highway“ dainos žodžius. Kvailiodamos iškišame galvas pro mašinos langus. Ach.. tas valiūkiškas jaunatviškumas. Atmosfera žodžiais neapsakoma, kuomet skrieji Amerikos greitkeliu, aplinkui plyti dykumos. Pagaliau pasiekiame Didįjį Kanjoną. Tai ką pamatome atperka bemiegę naktį bei ilgą ir varginančią kelionę. Prieš akis atsiveria nepaprastas gamtos kūrinys, kurį nupasakoti tikrai sunku. Pirmą kartą išvydusi kanjoną, trumpam praradau amą. Sunku patikėti, koks kvapą gniaužiantis grožis atsiveria prieš mano akis. Smalsu pažvelgti, kaip viskas atrodo iš arčiau. Sumetusi kelias monetas su stebėjimo žiūronais tyrinėju kanjono platybes. Štai erelis sklandantis virš tarpeklio... O ana ten, palei upę eina turistų būrelis. Galvoje sukasi tik viena mintis: aš čia tikrai turiu grįžti!
San Franciskas
Oro uostas. Mašinų nuomos punktas. Blogos, net labai blogos žinios. Pavadinčiau jas katastrofiškomis. Pasirodo, firma, iš kurios mes turėjome nuomotis mašiną kelionei po Kaliforniją, pakeitė savo sąlygas. Kaina padvigubėjo du kartus! Žinome, jog nėra, ko prarasti. Atliekame visų mašinų nuomos punktų kainų lyginamąją analizę. Na ir ką sau manote, radome firmą, kuri mums išnuomojo mašiną per pus pigiau. Sėkmė vis dėlto mus lydi. Taigi turime kompaktišką ir ekonomišką keturratį draugą, kuris, tikimės, mūsų nenuvils ateinančias aštuonias dienas.
 |
| K.Jokubaitytės nuotr./San Francisko gatvės |
Pažintį su San Francisku pradedame sausakimšame China Town rajone. Diena buvo tikrai nuostabi, saulėta ir šilta, kas visiškai nėra būdinga San Franciskui. Sėdėdamos Union skvere klausėmės džiazo grupės koncerto bei gurkšnojome nepaprasto skonio Starbucks kavą. Pasivaikščiojome tarp finansų kvartale esančių dangoraižių, kurie savo dyžiu nė kiek nenusileidžia garsiesiems Niujorko pastatams.
 |
| K.Jokubaitytės nuotr./Visos keliaunininkės |
Patraukiame link vandenyno. O štai ir „tiltukas“. Oakland Bay Bridge – pats sudėtingiausias tiltas pasaulyje. Šis 7,18 km ilgio tiltas sudarytas iš dviejų aukštų: apatinis skirtas judėti rytų kryptimi, o viršutinis – vakarų. Kabanti vakarinė tilto dalis yra sujungta su Yerba Buana sala, nuo kurios eina rytinė tilto dalis, jungianti Oaklandą. Po 1989 metų žemės drebėjimo, vienas iš rytinio tilto dalies aukštų pasislinko. Buvo priimtas sprendimas statyti visiškai naują tiltą šalia senojo. Statybos beveik baigtos. Šis projektas atsėjo net 6,3 milijardo dolerių. Tai ne tik sudėtingiausias, bet ir brangiausias pasaulio tiltas.
 |
| K.Jokubaitytės nuotr./Saulėlydis San Franciske |
Iš mano pasakojimo gali pasirodyti, jog viskas mums einasi lyg sviestu patepta. Na ne, mielieji. Prasideda vairavimo ypatumai didmiestyje. Visų pirma papuolame į kamštį, o vėliau mūsų navigacija nesuranda adreso, kur turėjome apsistoti. Eismas čia labai intensyvus. Tau ne Kuršėnų gatvėmis lakstyti. Penkios juostos į vieną ir kitą pusę. Valanda klaidžiojimų ir navigaciją gauna nepadorią pravardę. Po didelių kančių atvykstame.
Galbūt teko girdėti apie tokį socialinį tinklą kaip „Couchsurfing“? Tai vis didesnio populiarumo sulaukianti žmonių bendruomenė, prie kurios prisijungia įvairaus amžiaus vyrai ir moterys iš viso pasaulio. Visus šiuos žmonės vienija bendras tikslas – susirasti naujų draugų bei pažinti kitų šalių kultūrą. Skamba gana neįtikėtinai? Keliaudamos po Ameriką „couchsurfing“ išbandėme netgi tris kartus: Bostone, Vašingtone bei Niujorke. Visos patirtys nė kiek nenuvylė. Apie jas būtų galima pasakoti ir pasakoti... Tai puikus būdas ne tik sutaupyti, bet ir susipažinti su tikrai įdomiais žmonėmis.
Taigi naujasis mūsų „kaučeris“, 28 metų vaikinas, gyvena už San Francisko apleistame nuomojame garaže, niekur nesimoko ir nedirba, o dienų dienas žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kažkokiu būdu įsitaisome miegoti. Keturios merginos ant sofos, viena ant pripučiamo čiužinio ir miegame. Juk nesitikėjome penkių žvaigždučių apartamentų, o sutaupėme tikrai nemažai.
Skriejame pirmuoju greitkeliu link Los Andželo
 |
| K.Jokubaitytės nuotr./Pirmuoju greitkeliu |
Kelias dienas praleidome ramiau. Nuolatinis skubėjimas vargina, o ir lankytinos vietos nebeteikė tiek džiaugsmo. Poilsiavome ir Santa Cruze, ir Santa Barbaroje (gaila, Meisono iš serialo nematėme), ir prie Lagūnos paplūdimio. Įsimintina buvo važiuoti palei Ramųjį vandenyną Pirmuoju greitkeliu. Staigūs posūkiai, skardžiai tikrai daro nepamirštamą įspūdį. Ką jau kalbėti apie kvapą gniaužiančius saulėlydžius ir puikią draugiją.
 |
| K.Jokubaitytės nuotr./Ramusis vandenynas |
 |
| K.Jokubaitytės nuotr./Apsipirkimas Los Andžele |
Pasiekusios paskutinį kelionės tašką Los Andželą, ieškome Holivudo bulvaro, kuriame savo žvaigždes turi įžymūs aktoriai, muzikos atlikėjai ar net animaciniai veikėjai. Buvo nepaprastai smagu pasivaikščioti šiuo bulvaru, užsukti į suvenyrų parduotuves, kuriose gali nusipirkti Oskarą ar kitų smagių niekučių. Žinoma, pravažiavome ir pro garsųjį Beverly Hills rajoną. Judame link Holivudo ženklo. Visos keliones metu svajojome jį paliesti, tačiau tai padaryti draudžiama. Apsiribojome paprasta foto sesija iš toli... Aplankėme ir garsųjį VENICE BEACH! Gelbėtojų stebėjimo bokšteliai, palmės, nuostabus smėlis ir gražūs banglentininkai. Ech.. ko daugiau reikia...
 |
| K.Jokubaitytės nuotr./Venice paplūdimys |
Gaila, kad visi nuostabūs dalykai taip greitai baigiasi. Jei dabar klausydamasi Vytauto Kernagio dainos „Kalifornija“ nežiūrėčiau į nuotraukas, turbūt nepatikėčiau, jog aplankiau tokias nepaprastas vietas. Žinote, visas šis nepamirštamas „Amerikan tripas“ būtų ne toks įdomus, jei ne sutikti žmonės. Visada atsiminsiu Andželiką, su kuria susipažinome Las Vegaso hostelyje, itališkai murmantį dieduką, ant Santa Barbaros tilto, mūsų „kaučerius“ ir visus kitus žmones, kurie mums padėjo. Tačiau labiausiai noriu padėkoti savo bendražygėms. Be jūsų, kelionė nebūtų tokia nepamirštama ir nepakartojama!
 |
| Ditma |
