 |
| G.Knyvaitės nuotr./Miesto širdyje – Terreaux aikštė naktį |
Man asmeniškai mintyse išlieka tos kelionės, kurių nuotaiką geriausiai įsimenu. Paryžiuj, pavyzdžiui, kaskart tas legendinis bokštas man palikdavo skirtingą įspūdį, bet smarkiausią – paskutinįsyk, kai pačią romantiškiausią akimirką po bokštu pro šalį kuo ramiausiai pratipeno žiurkė, didumo sulig katinu. Rizikuodama kažkam pasirodyti keistuole, pareiškiu, jog tai buvo mano tikriausia pažintis su Paryžiumi. Turbūt atradau tą man skaniausią pyragaitį, be jokio „disnėjiško“ rožinio glaisto, bet užtat su „razinkom“. O gal ta žiurkė mane tiesiog perkėlė kokiu šimtmečiu atgal, į laikotarpį, kai nebuvo tokio globalaus, spartaus ir visaraizgančio transporto tinklo, kai Paryžius (kur kas labiau nepasiekiamas nei šiandien), buvo, rodos, dar labiau trokštamas, romantiškas, meniškas, turtingas spalvų, charakterių, garsų ir kvapų.
 |
| G.Knyvaitės nuotr./Saonos upės krantai |
 |
| G.Knyvaitės nuotr./Liono senamiesčio gatvelė, netoli miestą garsinančių marionečių muziejaus |
Na, Paryžius lieka Paryžium, žavus ir lankytinas iki kaulų smegenų. Tiesą pasakius, visa Prancūzija – nuo Provanso levandų laukų, iki Bretanės purpurinio malonumo vyno taurėje, iki grynu joie de vivre alsuojančio Žydrojo Kranto – yra tikras kultūrinio, architektūrinio, vizualinio ir kulinarinio turisto rojus. Vienas iš tūlam lietuviui pro akis praslystančių perliukų – Lionas; ten man teko pagyventi keturis mėnesius, tad spėjau jį pažinti, su juo pyktis ir taikytis, ir vėl įsimylėti iš naujo.
Liono centrinė dalis išsidėsčiusi dviejų upių – Ronos ir Saonos – santakoje, priviliodama pozityvią feng shui energetiką.
Tai jaunatviškas miestas, jame gausu universitetų, o kartu ir barų, klubų, koncertų, teatrų. Miesto centre plyti didžiulis parkas su tvenkiniais, botanikos ir zoologijos sodais. Tiek senamiestyje, tiek mūsiškį vilnietiškąjį Užupį kiek primenančiame Croix Rousse rajone gausu nesibaigiančių siaurų laiptuotų takelių – nusileidimas vienu iš jų tikrai apdovanos fantastiškomis panoramomis. Susisiekimas viešuoju transportu didžiojoje miesto dalyje puikus, tačiau automobilio gali prireikti jei nuspręsite važiuoti į netoliese žaliuojančius vynuogynus ragauti vyno. Lioną supa net du garsūs vynų regionai – Beaujolais ir Cotes de Rhone. Lapkritį verta aplankyti garsiojo jauno Beaujolais degustacijos šventę ir pačiam pirmam paragauti šviežiausio metų derliaus vyno.
 |
| G.Knyvaitės nuotr./Liono apylinkės – ekskursija po vynuogynus |
 |
| G.Knyvaitės nuotr./Šv. Jono – dūzgianti pagrindinė senamiesčio gatvė |
Lionas yra antras pagal dydį Prancūzijos miestas, išdidžiai besivadinantis Prancūzijos gastronomijos sostine. Ir ne be reikalo – vietinis maistas vertas nuodėmės, įtiksiantis sočiai ir sodriai užkąsti mėgstančio lietuvio gomuriui. Senamiestyje pilna jaukių bouchon – nedidelių, puikų vietinį maistą gaminančių restoranėlių. Virtuvė čia mėsinga, atsverianti Paryžietišką ar viduržemišką rafinuotumą sodriais, bet tobulai pagamintais viduramžišką dvasią menančiais patiekalais su subtiliu kaimišku prieskoniu. Ta viduramžių dvasia persmelktas ir visas Liono senamiestis, išvagotas sunkiai atrandamų, bet baisiausiai šarmingų traboules – tamsių, siaurų gatvelių masyvaus akmens skliautais, einančių senamiesčio pastatų vidumi – puikiausiai palengvindavusių miestelėnų susisiekimą prieš šimtmečius, o dabar saugomų UNESCO.
Senamiesčio širdyje stovi gražuolė Šv. Jono Krikštytojo katedra, o nuo jos laiptų pakėlus akis matosi antroji, dar dailesnė Notre Dame de Fourviere katedra, stūgsanti ant kalno. Būtent ant šio kalno prieš tūkstantmetį Romėnai savo imperijos provincijai Galijai pastatė sostinę ir pavadino ją Lugdunum. Sakoma, kad po įkūrimo šis miestas tris šimtmečius imperijos vakarinėje dalyje įtaka nusileido tik pačiai Romai. Šauniausia, kad neblogai išsilaikiusius Romėnų-Galų laikus menančius tūkstančio metų senumo amfiteatrus galima apžiūrėti nemokamai. O apžiūrėjus, žinoma, siūlyčiau prisėsti ant tų senų mūrų apžvelgti miesto panoramą ir pamėginti įsivaizduoti, kad lygiai ten pat kur Jūs, kadaise, vakaro romantikos pagauti, į horizontą dairėsi šaunieji Asteriksas su Obeliksu!
 |
| G.Knyvaitės nuotr./Romėnų-Galų amfiteatras, pastatytas apie 15 a. pr.Kr. |
 |
| Ditma |
