Kinija yra būtent ta šalis, kurioje keliautojai gali atrasti be galo daug įdomybių: nuo šiuolaikiškų miestų, kuriuose gyvenimo tempas virte verda, iki jaukių kaimelių, kuriuose vis dar gaji senoji kultūra. Nuo didžiausių pasaulyje viršukalnių, iki beribių dykumos plotų. O kur dar šimtmečius, o kartais netgi tūkstantmečius menantis architektūrinis palikimas, vietinės virtuvės subtilybės, sparti technologinė raida, įstabus tradicinis menas... Kinijoje kiekvienas keliautojas gali atrasti tai, kas jį domina labiausiai. Šį kartą „Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių ekspertai straipsnį skiria tiems keliautojams, kurie savo laisvalaikį mėgsta leisti gamtoje. Jeigu ir jūs esate vienas iš jų, susipažinkite su gražiausiais Kinijos gamtos kampeliais.
„Avataro“ kalnai
Džangdziadzijės nacionalinio miško parkas (Zhangjiajie National Forest Park) – tai saugoma gamtos teritorija, esanti Kinijos pietrytinėje dalyje, Hunano provincijoje. Būtent šiame parke ir slepiasi pasakiško grožio kalnai, kurie vadinami „Avataro“ vardu. Jeigu matėte Jameso Camerono filmą „Įsikūnijimas“ („Avataras“) tikriausiai suklusote: kuo gi šie kalnai susiję su filmu? Pats režisierius, po to, kai „Įsikūnijimas“ susilaukė šlovės, pripažinto, jog būtent Džangdziadzijės nacionalinio miško parko kraštovaizdis jį įkvėpė sukurti fiktyvią Pandoros planetą, kurioje ir vyko filmo veiksmas. Nacionalinio parko vadovybė šio Camerono pareiškimo taip lengvai nepamiršo: 2010 metais vienas iš kalnų, iki to laiko žinomas „Pietinės Dangaus kolonos“ vardu, buvo pervadintas „Avataro Aleliuja“ kalnu. O šnekamoje kalboje visa kalnų grupė imta vadintai „Avataro“ kalnais.
Reikia pripažinti, jog kalno pavadinimo pakeitimas buvo triukas, kuriuo siekta į nacionalinį parką pritraukti daugiau turistų. Tačiau, nepaisant to, šis gamtos kampelis išties vertas dėmesio: kvarco uolienų kalnais, dažniausiai skendinčias puriuose debesyse – sunku nesižavėti.
Hutiao tarpeklis
Mėgstate žygius gamtoje? Jei taip, viešint Kinijos pietuose verta nuvykti prie Hutiaou arba „Tigro šuolio“ tarpeklio (Tiger Leaping Gorge). Ši, nuostabaus grožio vieta – suformuota Jangdzės upės. Tarpeklio aukštis, nuo pat upės dugno iki kalnų viršukalnių, daugiau nei 3 km. Jis tęsiasi net 15 km.
Vietiniai gyventojai pasakoja legendą, jog kadaise šiose vietovėse medžiotojas vijosi tigrą. Galiausiai, gyvūnas pribėgo tarpeklį ir jam nebebuvo kur trauktis. Teko rinktis: arba šokti (ir tikėtis, jog pavyks), arba būti pagautam medžiotojo. Tigras surizikavo ir... jam pavyko peršokti į kitą tarpeklio pusę! Nuo to laiko tarpeklis vadinamas „Tigro šuolio“ vardu. Turistams netgi siūloma nuvykti į vietą, kurioje, teigiama, įvyko garsusis tigro šuolis. Žinoma, jog tai vietovė, nuo kurios atsiveria gražiausias panoraminis vaizdas.
Aukštos uolos, žaliuojantys slėniai ir itin srauni upė – tokie peizažai lydi žygeivius, nusprendusius įveikti Hutiaou tarpeklį. Ir tai dar ne viskas: šiose vietovėse gyvena vietiniai žmonės – Nasiai (Nakhi/Naxi). Tai – viena iš oficialiai pripažįstamų Kinijos Liaudies Respublikos tautinių bendruomenių. Šie žmonės – išsaugoję savitą kultūrą, papročius. Žygio metu galima užsukti į jų kaimelius ir susipažinti su gyvenimo būdu, paragauti tradicinių patiekalų vietinėse kavinukėse.
Gobio dykuma
Pirmieji du Kinijos gamtos kampeliai, kuriuos pristatėme šiame straipsnyje, slepiasi pietinėje Kinijoje. Trumpam siūlome šią šalies dalį palikti nuošalyje ir persikelti į šiaurinę Kiniją. Mat čia, ties siena su Mongolija, driekiasi viena iš didžiausių dykumų visame pasaulyje – Gobio dykuma.
Smėlyno plotų šioje dykumoje, palyginus, nėra labai daug: teritorijoje vyrauja akmenuoti paviršiai. Augalija – itin skurdi, tačiau gyvūnijos tiek pačioje Gobio dykumoje, tiek jos apylinkėse – netrūksta. Čia gyvena gazelės, šeškai, vilkai, meškos, atklysta ir leopardai. Įdomu tai, jog mokslininkai dykumos plotuose yra atradę ir daug įdomių fosilijų, tarp kurių – netgi menančios dinozaurų erą.
Beje, būtent Gobio dykumoje slepiasi ir viena gražiausių pasaulyje oazių – Priešpilnio ežero (Crescent Lake) oazė. Kaip jau supratote – oazėje tyvuliuoja pusmėnulio formos ežeras. Aplink jį auga medžiai, netgi pastatyti keli statiniai. Išties nuostabus kampelis, esantis „vidury niekur“. Vis dėlto, gaila, tačiau ežeras po truputį nyksta – per paskutiniuosius 30 metų nuo krantų jis atsitraukė net 8 metrus.
Akmenų miškas
Vėl grįžkime į pietinę Kinijos dalį – Junano provinciją (Yunan). Būtent čia slepiasi dar vienas išskirtinis gamtos kūrinys, kurį norime jums pristatyti. Akmenų miškas (Stone Forest) – tai maždaug 500 km² teritorija, kurioje gausu akmeninių „medžių“ – klinčių bokštų, pasižyminčių skirtingomis formomis ir stūksančių vienas greta kito. Vieni akmenys – maždaug žmogaus ūgio, kiti – siekia net 30 m aukštį.
Prieš milijonus metų šioje vietovėje buvo vientisas klinčių sluoksnis. Judančios žemės plokštės jį pakėlė – susidarė nuožulni plokštuma, o klintys suskilo į vertikalias dalis. Šiandien tarp akmeninių luitų telkšo vanduo, auga tropiniai medžiai, kerpės, samanos. Tarytum tikras miškas, tik dalį medžių pakeičia akmenys – išties labai įdomi vieta! Nuo 2007 metų Akmenų mišką saugo UNESCO.
Dziudžaigou slėnis
Įvairiaspalvė gamtos paletė džiugina jūsų širdį kelionių metu? Jei taip, viešėdami Kinijoje, Tibeto kalnų pakraštyje, aplankykite unikalią vietovę – Dziudžaigou slėnį (Jiuzhaigou). Tai – gamtos rezervatas, užimantis maždaug 720 km² plotą. Visa teritorija – tarytum impresionistinis paveikslas: 114 smaragdinių ežerų, 17 terasinių krioklių, 47 karštieji baseinai, eglynai, gluosniai, topolių ir pušų girios, smailios uolos ir tolumoje spindinčios Mino kalnų viršūnės – spalvų čia tikrai netrūksta.
Visgi, vienas iš rezervato ežerų, Penkių gėlių ežeras (Five Flower Lake) – išskirtinis. Jo vandenyje gausu mineralų, nudažančių ežerą skirtingais atspalviais. Ežeras puikiai įsilieja į spalvingą Dziudžaigou slėnio kraštovaizdį, suteikdamas jam dar daugiau ryškumo ir, tarytum, tapybinių potėpių.
Jarlungo Upės didysis kanjonas
Ar žinojote, jog būtent Kinijoje driekiasi giliausias kanjonas visame pasaulyje? Jarlungo Upės didysis kanjonas (Yarlung Tsangpo Grand Canyon) – tai pietryčių Tibete, dabartinėje Kinijos teritorijoje, esantis didingas gamtos kūrinys, susidaręs Jarlungo upei (dar žinomai Brahmaputros vardu) kertant Himalajus. Kanjono ilgis – 504 km, vidutinis gylis – 2268 m, o didžiausias gylis – net 6009 m!
Kanjonas – žmogaus rankų beveik nepaliestas žemės kampelis. Ilgą laiką tyrinėtojai iš Vakarų pasaulio net negalėjo prie jo prieiti: pirmosios ekspedicijos čia pradėtos vykdyti tik XX amžiuje. Iki šiol mokslininkai ir žygeiviai kanjoną vadina „Upių Everestu“ – norint jį įveikti reikia ne tik ryžto, tačiau ir fizinio pajėgumo, ištvermės, patirties, specialios įrangos. Tačiau bent dalį kanjono pamatyti savo akimis tikrai verta – gamta čia įspūdingo grožio. Upės slenksčiai, uolienos, miškingi slėniai, kriokliai – akis tikrai yra į ką paganyti.
Huanšanas
Kinijoje nuostabių gamtos kampelių be galo daug, todėl visus juos pristatyti viename straipsnyje – neįmanoma užduotis. Visgi, būtų nuodėme nepapasakoti apie rytinėje šalies dalyje esantį Huanšano kalną (Huangshan), kuris dar vadinamas Geltonojo kalno vardu. Kuo gi šis kalnas toks įdomus? Jį sudaro ne viena viršūnė, o net 72-iejų viršukalnių grupė! Trys, pačios aukščiausios, iškilusios į daugiau nei 1,8 km aukštį.
Huanšano viršūnės – granitinės, apaugusios tankiais pušynais. Dažniausiai jas dengia purūs debesys, tačiau retsykiais jie išsisklaido atverdami stulbinantį peizažą. Huanšano kalnas dažnai apibūdinamas kaip gražiausia Kinijos vieta – jį kasdien aplanko šimtai turistų. Geltonasis kalnas yra svarbi Kinijos kultūros dalis – peizažai aprašyti ne viename literatūros kūrinyje, apdainuoti liaudies dainose, šiais laikais jų įamžinti atvyksta garsiausi pasaulio fotografai.
