Tik ekskursijos objektas šįkart ne benamiai ar kiti socialiniame užribyje esantys žmonės, bet romų tauta. Juos dauguma lietuvių iki šiol vadina čigonais.
Į ekskursiją – su apsauga
Sausio 21-ąją jau ketvirtą kartą visi norintys kviečiami sudalyvauti ekskursijoje po Vilniaus taborą. Jos aprašyme nurodoma, kad ekskursiją vesiantis gidas Marekas buvo priklausomas nuo narkotikų, o dabar padeda sveikti kitiems. Tad ekskursijos metu jis papasakos faktų ir iš savo patirties, nes taboro teritorija jam pažįstama – čia eidavo pirkti kvaišalų.
Tačiau per 1,5 val. trukmės kelionę po taborą ekskursantai išgirs ir informacijos apie romų tautą, jų kilmę ir neįprastas, įdomias tradicijas.
Ši ekskursija – viena naujausių, kurias organizuoja „Vaiduokliai“. Taip pat – brangiausia – 29,99 Eur žmogui. Tačiau norinčių į ją netrūksta.
Pasak bendrovės „Vaiduokliai“ direktorės Vaidos Šulniūtės, susidomėjimo tikėtasi, kadangi „užkabinta“ tema aktuali ir jautri. „Todėl nestebina net ir neigiama reakcija, komentarai“, – pastebėjo pašnekovė.
Jos teigimu, visas maršrutas kurtas remiantis vedėjo patirtimi ir žiniomis. „Aplankome visas 3 taboro dalis, einant pagrindine gatvele. Teritorija nėra didelė, o į gyventojų valdas mes neiname, todėl tai patogiausias galimas maršrutas“, – pasakojo ji.
Maksimalus vienos ekskursijos dalyvių skaičius gali būti iki 15-os žmonių. Visi jie turi būti pilnamečiai.
„Taip geriau girdisi vedėjo pasakojimai, be to, atvykstame vienu mikroautobusu. Minimali grupė yra 8. Šeštadienio grupė kol kas renkama. Ar ji susirinks, kaip ir visada, priklauso ir nuo oro sąlygų, nes ekskursija vyksta tik lauke. Renginio kaštai didesni, todėl kaina aukštesnė. Kainuoja vedėjo, saugos darbuotojų paslaugos, mikroautobuso nuoma. Organizavimas užima daugiau laiko“, – nurodė V.Šulniūtė.
Ekskursijos metu grupę lydi apsaugininkai. Pasak V.Šulniūtės, apsauga yra būtina.
„Taip dalyviai jaučiasi drąsiau, juk Kirtimus žiniasklaida pateikia, kaip vieną iš mažiausiai saugių mikrorajonų. Remiantis įvykusiais renginiais, galiu pasakyti, kad pasitaiko šūksnių ir komentarų dalyvių pusėn. Kartą fotografuojančius spaudos atstovus (viena iš keturių ekskursijų buvo skirta būtent jiems, – aut. past.) buvo bandyta apmėtyti šiukšlėmis, sniegu. Visiems žinoma, kad tabore lankosi ir narkotikus įsigyti norintys asmenys. Negalime numatyti, kaip jie reaguos į praeivius. Tačiau rimtesnės grėsmės sveikatai nesitikime“, – 15min sakė ekskursiją organizuojančios įmonės vadovė.
Visi dalyviai pasirašo saugos dokumentą. Jis, anot pašnekovės, yra toks pat formalumas, kaip pavyzdžiui, saugumo taisyklės plaukiant baidarėmis.
„Dalyvauti gali tik pilnamečiai. Nors kartą nustebino vienos mokytojos pastaba, kad tai galėtų būti puiki prevencijos priemonė mokiniams prieš narkotikų vartojimą“, – prisiminė pašnekovė. Beje, dalis šios pramogos pelno yra skiriama reabilitacijos centrui „Naujas gyvenimas“.
Bandė organizuoti kartu su romais – neišėjo
Ji pasakojo, kad kilus šios ekskursijos idėjai, įmonė kreipėsi į romų bendruomenę: kelis kartus buvo susitikę su Romų visuomenės centro direktore, telefonu bendravo su kitais romais.
„Pirmąjį renginį „testavome“ su kita vedėja – vietine taboro gyventoja Zita. Viena programos dalis buvo apsilankymas pas vietinę būrėją. Bendradarbiavimas nutrūko, kai paprašėme į programą įtraukti faktų ir apie narkotikų prekybą tabore. Manome, kad apsimesti, jog tai nevyksta, būtų keista. Kaip tik viešas kalbėjimas prisideda prie tokių problemų sprendimo.
Galiausiai romai pasiūlė ieškoti vedėjo mums patiems. Taip ir padarėme. Po to išreiškė nepasitenkinimą, neva trūksta bendradarbiavimo iš mūsų pusės. Mes ir šiandien esame atviri bendradarbiavimo pasiūlymams, mielai pakeistume programą pagal romų pageidavimus. Dabar atvykstant į taborą su grupėmis, reakcijos būna įvairios. Kai kurie romai vedėją ir dalyvius kalbina, juokauja, sutinka draugiškai. Kita vertus, juk nereikia turėti oficialų sutikimą, leidžiantį vaikščioti po Šeškinę ar senamiestį, taip pat ir Kirtimuose“, – kalbėjo V.Šulniūtė.
Vietiniai nepatenkinti
Viešosios įstaigos „Romų visuomenės centras“ direktorės Svetlanos Novopolskajos teigimu, dauguma Vilniaus taboro gyventojų nėra patenkinti, kad į juos – tarsi zoologijos sodą – ateina pažiūrėti ekskursantai.
„Jie labai nepatenkinti, žeidžia juos tas. Svarbiausia, kad jie nepajuto, kad kažkam įdomu, kaip jie gyvena, kokios tradicijos tautos, kuri Lietuvoje jau 500 metų. Susidarė įspūdis, kad tos ekskursijos tikslas atrodo kitaip – ekstrymas. Maždaug stovi žmonės tabore ir žiūri, kas bus“, – sakė S.Novopolskaja.
Žmonių susidomėjimas Vilniaus romais padarė meškos paslaugą ir žiniasklaidai. Anot Romų visuomenės centro vadovės, po šių ekskursijų, niekas nesutinka bendrauti su žiniasklaida – kategoriškai atsisako, nes nebetiki, jog kažkam gali būti įdomios tradicijos, o ne skurdas ir kitos blogybės, kurios yra jų kasdienybė.
Oficialių skundų nėra
Valstybinis turizmo departamentas informavo, kad skundų dėl įmonės „Vaiduokliai“ veiklos nėra sulaukęs.
„Bendrovės veikla yra legali, kadangi taboro teritorija nėra įtraukta į sąrašą vietų, kuriose ekskursijos galimos tik su gidu (kaip, pavyzdžiui, Vilniaus ar kitų miestų senamiesčiai, nacionaliniai parkai, muziejai). Atskiras klausimas – turistų saugumas, tačiau tai jau teisėsaugos kompetencija“, – nurodė Turizmo departamento viešųjų ryšių vadovė Gerda Butkuvienė.
Pasak jos, nors Turizmo departamentas tokių ekskursijų neskatina, tačiau tai yra privačios iniciatyvos, kurios, regis, atitinka šiuolaikinio turisto, trokštančio išskirtinių įspūdžių, poreikius.
„Lietuvoje yra puikesnių patirtimis grįsto, arba „potyriminio turizmo“, pavydžių: Kalbančios Vilniaus skulptūros, „Gatvės gyvos“ organizuojamos ekskursijos po įvairius Vilniaus rajonus ar „Kaunas dizaino miestas“ (pastarosios ekskursijos metu net užsukama į kauniečių būstus), kt.“, – atkreipė dėmesį Turizmo departamento atstovė.
Lietuvoje ekskursijų turinys ir tematika nėra reglamentuojami – jos gali būti sudarytos organizatorių nuožiūra.
Tačiau šiuo atveju kyla klausimas, ar ekskursijos po taborą yra suderintos su ten gyvenančia bendruomene, ar yra gautas jų sutikimas, ar vedant turistus laikomasi turizmo etikos principų, ar visgi taboro gyvenimas stebimas tarsi pro rakto skylutę, o turistai masinami romų kasdienybės stereotipais (apie ką byloja turą reklamuojanti nuotrauka socialinių tinklų profilyje).
„Labai norisi atkreipti turizmo bendruomenės dėmesį į tai, kad 2017-uosius Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija paskelbė Darnaus turizmo metais, t.y. ypač skatinami pagarbos aplinkai, skirtingoms kultūroms, taip pat tautinėms ir religinėms bendruomenėms principai“, – priminė G.Butkuvienė.
Pagal Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos Pasaulinio turizmo etikos kodeksą, turizmo veikla turėtų gerbti vyrų ir moterų lygybę; ji turėtų propaguoti žmogaus teises ir ypač labiausiai pažeidžiamų grupių (pvz.: vaikų, pagyvenusių žmonių, žmonių su negalia, etninių mažumų, vietos gyventojų) asmens teises.
„Jeigu vykdomas be išankstinio nusistatymo, turizmas yra nepakeičiamas savišvietos ir abipusės tolerancijos veiksnys, padedantis pažinti teisėtus skirtumus tarp tautų ir kultūrų bei jų įvairovę“, – pažymėjo pašnekovė.
