Pasirodė po trejų metų pertraukos
Tokį pokštą artimiesiems kartą iškrėtė jau daugiau nei aštuonerius metus Pietų Korėjoje gyvenanti grafikė Agnė Latinytė. Niekam nieko nepasakiusi, ji per vienas Kūčias pasirodė Vilniuje. Dar didesnis siurprizas šeimai buvo dėl to, kad mergina pirmiausiai pasirodė Kalėdų senio pavidalu, tik po kurio laiko paaiškėjo, kad po kostiumu slepiasi.
„Į duris pasibeldė Kalėdų senis – su raudona apranga, barzda, dideliu maišu, – to vakaro įvykius prisimena Vilniuje gyvenanti menininkės sesuo Rūta. – Aš kurį laiką dar dvejojau, bet iš balso greit pažinau, kad čia sesė. O mama nesuprato iki pat to momento, kai Agnė nusiėmė barzdą – tada apšalusi žiūrėjo kokią minutę, lyg vaiduoklį pamačiusi, net truputį išsigando, kad jai taip rodosi. Buvo daug juoko ir tikrai nerealus siurprizas!“
2012-aisiais iškeliavusi į Korėją studijuoti, trejus metus Agnė nesilankė Lietuvoje. Daugiausiai – dėl finansinių priežasčių, nes tuomet dar neturėjo stabilaus darbo. Užtat sutaupiusi tiek, kad skrydis po 10 tūkst. km pirmyn ir atgal nebebuvo didelis smūgis piniginei, ji pradėjo planuoti kelionę Kaledoms. Tie metai buvo sėkmingi finansiškai – grafikė išleido savo knygą, o Seule vykusioje Kalėdų mugėje pardavė begalę savo pieštų atvirukų.
„Šeima jau buvo palaidojusi viltį mane pamatyti gyvai, ne per „Skype“, – kvatoja tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė. – Niekas nesitikėjo. Pagalvojau, kad dabar – tas vienintelis šansas gyvenime iškrėsti tokį grand surprise (angl. didžiulį siurprizą), kad vėliau niekas niekada negalės pakartoti su tokiu pat efektu.“
Tiesa, pokštininkė turėjo bendrininką – tėtį. Jos tėvai buvo seniai išsiskyrę, gyveno atskirai, bet visuomet gerai sutarė ir Kalėdas sutikdavo kartu. „Jis paslaptis saugo gerai, o ir logistika puikiai išsisprendžia: paims iš oro uosto, pasislėpsiu pas jį porai dienų iki Kūčių, galėsim susimedžioti Kalėdų senio kostiumą ir didžiąją dieną transportuoti visas dovanas (kurių buvo du lagaminai po 23 kg)“, – savo slaptą planą prisiminė menininkė.
Sūnėnai pateikė dovanų pageidavimų ir kitiems metams
Į Vilnių ji atskrido gruodžio 21 ar 22 dieną. Kaip ir buvo suplanuota, ji įsikūrė pas tėtį namie, ramiai pakavo dovanas ir dėjo į didelį raudoną maišą. Sąmokslininkai net sugebėjo nuvažiuoti į prekybos centrą ir nupirkti Kalėdų senio kostiumą su barzda.
Šventinį vakarą tėtis turėjo paimti mamą kartu su ką tik iškeptu karpiu ir kartu nuvažiuoti į Rūtos namus, kur paprastai jie rinkdavosi per Kūčias. Agnė liko savo slėptuvėje. Visus ir viską pristatęs, kur reikia, gudruolis tėtis pasiteisino, kad turi neatidėliotinų reikalų, lyg namie pamiršo baltą mišrainę, ir išskubėjo paimti dukrą. Anot Rūtos, taip netikėtai paliktos jos su mama suko galvą, kokia nesąmonė dedasi, pyko, kad jis prisigalvojo kažkokių reikalų.
Tėtis, kuriam sunkiausia buvo ne suorganizuoti visą logistiką, bet išlaikyti paslaptį, nuskubėjo paimti dukrą su visa apranga bei dovanomis ir sugrįžo. Kiek palaukusi, pasibeldė ir Agnė. „Su gigantišku maišu įvirtau pas sesę į namus. Jos mažasis atidarė duris, o aš sakau: „Hohoho, aš – Kalėdų senis, ar laukėt manęs?“ Vaikas žiūri į mane, šypsosi (tikriausiai galvoja, kad Kalėdų senių nebūna), juk mane paskutinį kartą matė, kai jam buvo 2 ar 3 metai! Kadangi tėtis (senelis) laukia už nugaros su maišu dovanų, vaikas įsitikina, kad šitas Kalėdų senis nepavojingas ir įleidžia. Sako: mama, Kalėdų senis atėjo!
Visi sužiuro į mane ir ničniekas neatpažįsta! Nei vaikai, nei sesuo, nei mama. Oi gera barzda buvo! Bet maždaug po 30 sekundžių keisto nepatogaus kikenimo Rūtos akys nušvinta ir ji sako: „Čia gi Agnė!!!“ Mama užtruko ilgiausiai. Po neseniai atliktos operacijos ji galvojo, kad vaidenasi. Kai nusiėmiau barzdą ir kepurę, su džiaugsmo ašarom akyse pratarė: „Ateik, noriu pačiupinėt, ar tikra“.“
Rūtos vaikai, kuriems tuomet buvo maždaug 4 ir 6 metai, padarė išvadą, kad Kalėdų senis iš tikrųjų yra toli gyvenanti teta ir būtent ji neša dovanas. Paskui mažieji viešniai vardijo, ką dovanų jie norėtų gauti kitąmet.
Agnė prisimena, kad jos, apsirengusios įspūdingu kostiumu, taip niekas ir nesuspėjo nufotografuoti, įamžino tik raudoną dovanų maišą. Užtat kai Kalėdų rytą socialiniame tinkle „Facebook“ ji pasirodė pozuodama prie šventinių dekoracijų Vilniuje, pasipylė draugų žinutės ir skambučiai: „Tu Lietuvoje?!“
Beje, šeimoje tai nebuvo pirmas panašus pokštas. Rūta, 2004-2005 metais gyvendama Paryžiuje, niekieno neperspėjusi namie pasirodė kelios dienos prieš Kūčias. Tąkart mama irgi išsigando, kai dukra ją virtuvėje užklupo beplaunančią indus. „Gąsdinom mes mamą su sese…“, – juokiasi tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.
Kalėdas lietuviškai šiemet švęs Korėjoje
Korėjoje įsikūrusi Agnė nuo tada stengdavosi į Lietuvą nuvykti bent kartą per metus, daugiausia – per Kalėdas, nes tada rasdavo pigesnių bilietų. Vasarą korėjiečiai svajoja apie Europą, tad bilietai pabrangdavo. Per 2019-ųjų Kalėdas ji net sugebėjo su draugu korėjiečiu Vilniuje iškelti vestuves. Šiemet dėl pandemijos apie tokias keliones galima tik pasvajoti.
Tačiau net ir tolimoje visai kitokių tradicijų šalyje Agnė pasistengė susikurti šventinę atmosferą. Pavyzdžiui, ji pirmąkart įsigijo plastikinę eglę, kad Kalėdos būtų tikresnės. Kad ir nepavyks visiems susitikti, menininkė ketina susisiekti su sese ir tėčiu: „Darysim trijų namų ūkių live video call. Pirmas bandymas buvo šiais metais per Velykas, net vyno taurėmis į ekranus susidaužėme. Per Kalėdas gal reikės porą kamerų iš kelių kampų kambaryje įrengti, o vaizdo transliaciją paleisti per plačiaekrani televizorių, kad atrodytų, jog visi gyvai kambaryje sėdi…
Visos dovanos per „Amazon“ buvo išsiųstos supakuotos ir jau net žinau, kad pasiekė namiškių Kalėdų eglutes. Dabar laukiame Kūčių vakaro, kad išpakuotume kartu per tiesioginę transliaciją.“
Švęsti lietuvė ketina ir namie Korėjoje. Kadangi ten dėl koronaviruso neuždrausti susibūrimai, ji pasikvietė keletą artimų draugų (rusę, baltarusį, du korėjiečius). Kadangi bus svečių iš Lietuvai netolimų valstybių, ant stalo atsiras baltos mišrainės, Agnė ketina įjungti ir animacinių filmukų iš vaikystės, pavyzdžiui, „Spragtuką“.
