Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Jei domitės procesais vykstančiais Visatos gelmėse – laikykitės arčiau Stephane. Šis ponas sukaliodamas teleskopą po dangaus skliautą parodys, kaip atrodo gimstančios ir mirštančios žvaigždės, kur ir kaip formuojasi ūkai ir galaktikos. Patiko nardyti po Visatos bedugnę? Tuomet vertėtų rinktis astronomiją.
Ponia Flavia smulkme neužsiima – jai labiau patinka masyvūs dalykai: planetos, žvaigždynai ir jų spiečiai. Ir jus sudomino didesni, artimesni dangaus kūnai? Tuomet iš jūsų gali išeiti puikus astrologas.
O tiems, kuriems patinka planetariumai, teleskopai, rankenėlių sukinėjimas ir orientavimasis erdvėje, turėtų apsvarstyti astronauto karjerą.
Kadangi mūsų profesinis formavimas jau senokai įvykęs, Stephane ir Flavios iškart prašome stebinti vaizdais danguje ir pasakoti, ką jie veikia. Mums abiems tai buvo pirmas pasižvalgymas per teleskopą, tad neturime jokių išankstinių pageidavimų.
Atsargiai žengiame tamsoje baltai nudažytu taku. Kišenėje laikau prožektorių, bet Stephane neleidžia juo naudotis – reikia, kad prie tamsos priprastų akys. Prireikus galima pasišviesti tik raudonu žibintuvėliu, užmaukšlintu ant Stephane kaktos.
Ir tikrai, netrukus akys pripranta, naktis pasirodo ne tokia jau tamsi – kairėje, ties horizontu, truputį šviečia Granados miesto pašvaistė, dešinėje – vos vos prasimuša Veles Malagos šviesos. Užtat didžiausias šviesų margumynas kybo tiesiai virš mūsų galvų.
Teleskopas išvažiuoja iš saugyklos ir juoduoja dangaus fone, prie jo pristumtos tvirtos kopėčios. Instruktažas trumpas – lipate į viršų, žiūrite pro okuliarą ir pasakojate ką matote.
Stephane pradeda nuo mažo taškelio su aureole apžiūros, vėliau nusuka teleskopą link didesnio lengvai paspalvinto taškelio, tik jau be aureolės. „Pirmoji žvaigždė – miršta, antroji – gimsta“, – paaiškina jis.
Mirguliuojantys mikrotaškai net ir apgaubti aureolių mūsų nesužavi. Vadinasi gerai, kad nesirinkome astronomo profesijos. Reikalaujame astro-popso! Flavia traukia iš kišenės lazerinę rodykle ir pradeda žaliu spinduliu baksnoti dangų: „Šitas yra Marsas, anas – Neptūnas, o va ten, netoli horizonto – Saturnas. Venera dar nepatekėjo. Nuo ko pradedam?“.
Kas per klausimas? Žinoma, kad nuo Saturno! Teleskopas palinksta link horizonto vakaruose ir netrukus pasigirsta pirmasis mūsų „Ohhh!“ po to seka „Vau!“ ir „Jeee!“, – Saturnas kaip tik pasisukęs teisingu šonu, todėl jo žiedai matosi labai ryškiai.
Reikalaujam Neptūno! Teleskopas tyliai zyzdamas sukasi pietų link. Štai jis – ryškus, spalvotas, aplink gražiai išsidėstę visi keturi palydovai. Grožis! „Ohhh! Vau! Jeee!“
„Duokit Marsą“, – mus pagauna azartas. „Nusivilsit, oi kaip nusivilsit“, – kikena Stephane ir tikrai – Marsas raibuliuoja dideliu rausvu blynu. Nieko įspūdingo. Pereiname prie žvaigždynų – Septynios seserys, Orionas. Teleskopas leidžia įžvelgti detales, kurių plika akimi nepavyks pamatyti. Tai, ką matai kaip nedidelę švieselę, iš tikro pasirodo esą ištisi žvaigždžių junginiai! „Ohhh!“ ir „Vau!“ tęsiasi.
Vietą „Sky Andaluz“ astroturizmo observatorijai Stephane ir Flavia rinkosi ilgai. Yra terminas – šviesos užterštumas, kuris nusako, kiek intensyviai naktiniame danguje atsispindi dirbtinės šviesos. Šis šviesos triukšmas yra didžiausias astronomų priešas.
Renkantis vietą buvo svarbu atsižvelgti, kad dangaus stebėjimai vyks naktį, iš aikštelės po atviru dangumi, todėl stebint dangų neturėtų būti labai šalta net ir žiemą. Ir dar – astroturistai turėtų pakankamai lengvai rasti kelią į observatoriją. Alhama de Granada apylinkės visais atžvilgiais tiko idealiai.
„Sky Andaluz“ teritorijoje yra nedidelis lankytojų centro pastatas, planetariumas, kuriame galima sutalpinti net 20 žiūrovų. Čia dangų galima stebėti dviem Dobsono sistemos teleskopais, kurie šiuo metu laikomi vienais geriausių Andalūzijoje: vienas jų 560 mm, kitas – 711 mm.
Šviesos triukšmas yra didžiausias astronomų priešas.
Stephane ir Flavia savęs nelaiko astronomijos mokytojais ir nediskutuoja su ryškiausiais astronomijos protais. Jie kiekvienam norinčiam suteikia galimybę pažvelgti už plika akimi nematomo pasaulio ribų, atrasti jo begalybę ir nuspręsti – norite ten šokti visa galva, ar dar pasiliksite grožėtis Mėnulio ir žvaigždynų raibuliavimu saugiai, iš Žemės. Jiedu abu puikiai dera tarpusavyje, o jeigu paklausysite jų gyvenimo istorijos – tikrai suprasite, kodėl.
Besidomintys žvaigždėmis kelionę po dangų pradeda nedideliame planetariume, po to visi keliauja prie teleskopo. Kelionės po Visatą gali užtrukti iki trečios valandos ryto. Kai astroturistai išvažiuoja, Stephane ir Flavia užrakina teleskopą saugykloje, sutvarko lankytojų priėmimo namuką, pasikloja planetariume lovą ir išjungia žvaigždes.se.