„Labas“ kasdien pasako vis įdomesni ryškiaspalviai paukščiai ar iguanos, o bohemiškuose miesteliuose nuotaika visada tonu aukščiau už čia skambančią ugningą latino muziką.
Turistų meka su dievišku paplūdimiu
Vienas tokių miestelių, kuriame muzika niekad netyla – Tamarindas. Visiška turistų sostinė netoli sienos su Nikaragva, tad čia užsuka bene visi keliaujantys aukštyn ar žemyn per Centrinę Ameriką.
Pagrindinis miestelio „ginklas“ – begalinio pločio gražutėlis paplūdimys. Jis it magnetas vilioja ir mėgstančius tiesiog pakaitinti bambą, ir tuos, kurie nenustygsta neužšokę ant banglentės.
Nuo ryto iki vakaro čia verda daugybė veiksmo, tačiau visuomet galima rasti vietą atokiai snustelti po palmės ar kokio įdomesnio medžio laja. Gausybė laivelių siūlo išplaukti į Ramųjį vandenyną ir pasigrožėti kaktusais nubarstyta pakrante.
Panardyti arba pažvejoti ir būtinai nulydėti į jūrą saulę, kuri čia tai daro kažkaip išskirtinai elegantiškai. Kas vakarą pažiūrėti saulėlydžio čia suguža ir visi vietiniai su vaikais bei nenustygstančiais vietoje šunimis. Tai tarsi viso miestelio ramybės ritualas prieš pradedant ūžiančias vakaro linksmybes.
Barai, kavinės, restoranai, viešbučiai čia kone užlipę vienas ant kito, tik patvirtindami – taip, turistų čia tikrai daug. Ir kodėl jiems čia nebūti, kai po fantastiškos dienos paplūdimyje vakare gali išragauti skaniausio maisto ir išjudinti klubus grojant gyvo garso pietietiškos muzikos ritmams.
Keliai, arba Kur dingsta laikas
Kosta Rika apskritai yra viena labiausiai turistų lankomų šalių šiame regione, todėl turi ir kitą savo grožio pusę – išskirtinai dideles kainas.
Kainos ir kokybės santykis čia toks blogas, kad net gana gerai gyvenantys keliautojai neslepia nuostabos dėl to.
Paslaugos, maistas, transportas – verslininkai, tarsi sutarę, lenktyniauja, kas daugiau užkels kainas. Pavyzdžiui, nuvykti 50 km autobusu gali kainuoti 60 dolerių, o suvalgyti nediduką sumuštinį su kava – 15–20 dolerių. Apie automobilių nuomos kainas apskritai atskira istorija. Kitas iššūkis – keliai. Bet kokia kelionė šioje šalyje užtrunka amžinybę dėl išskirtinai blogų kelių. Vietinis transportas dar gana menkai išvystytas, o net ir važiuojant mašina kartais šimtą su trupučiu kilometrų pavyks įveikti tik „vos“ per dieną. Planuojant laiką tai visai pravartu įsivertinti.
Banglenčių ir bohemos namai
Vieną tokį „trumpo, bet ne visai“ kelio ruoželį tikrai teks įveikti vykstant į Santa Teresos miestelį. Palei gigantišką rojaus paplūdimį nutįsęs miestukas pats savaime tarsi ir niekuo ypatingas. Viena ilga gatvė, nusėta paprastais viešbutukais ir vietos kavinukėmis.
Čia bene 90 proc. atvykėlių – banglenčių mėgėjai. Paplūdimys jiems čia tiesiog idealus. Šiltas vanduo, visuomet puikios bangos ir daugybė banglenčių sporto aistruolių, vieningai linksinčių, kad čia bene viena geriausių vietų pasaulyje tiek mokytis, tiek ir demonstruoti savo meistriškumą ant bangų.
Nemėgstantiems šio sporto visai Santa Teresos pašonėje įsikūręs kitas – labiau bohemos gerbėjus viliojantis miestukas Montezumas. Nedidukas, tačiau ypač jaukus ir spalvotas, o svarbiausia čia – atmosfera. Žmonės tokie draugiški ir viskas aplink taip organiškai dera, kad nori nenori pasijunti nejučia tapęs tarsi vienos didelės šeimos nariu. Dredais pasipuošę vietiniai mielai parodys savo kuriamus pankiškus papuošalus, hamakų parduotuvėlė spalvomis ir raštais tiesiog įtrauks einant pro šalį, o vietinis restoranėlio savininkas mielai pasiūlys nuostabios kavos ir ne mažiau nei valandėlę su šypsena pasakos ką nors labai intriguojančio ispanų kalba, kurią kažkokiu būdu supranta net ir jos nemokantys.
Vos už žingsnio čia, žinoma, yra ir puikiausias paplūdimys. Kiek įvairesnis, su viena kita uolele. Jei nesinori nerti į sūrias bangas, visai netoli, vos keliolika minučių kelio pėstute, galima įšokti į gaivutėlį krioklio vandenį ar išvažiuoti keturračiais patyrinėti nacionalinį parką.
Žalio kalno burtai
Kad paplūdimiai nepabostų, viena puikiausių vietų pamatyti Kosta Rikoje – Monteverde miestukas. Aukštai aukštai kalnuose žalio kalno vardu pavadintas miesteliukas pakeliui į jį pasiūlo tokią panoramą, kad užgniaužia kvapą ir tau, ir fotoaparatui.
Galiausiai užropojus į kalno viršų, čia pasitinka vos kelios gatvelės civilizacijos. Viskas aplink – įspūdingi tropiniai miškai, kuriuose galima vaikščioti dienų dienas. Tiesiog paslampinėti vienu iš daugybės įrengtų takų per tropinį mišką ar išeiti į naktinį žygį stebėti keisčiausių gyvūnų, įsiprašyti į paukščių turą, kurie čia yra tiesiog nesuvokiamo dydžio ir spalvų, ar praskrieti su lynu tarp kalnų prarajos. Apsiginklavus megztiniais, apsauga nuo lietaus ir kopimo batais, čia be jokių abejonių verta praleisti gerą gabalą laiko.
Vartai į Karibų dvasią ir antspaudų paieškos
Ištyrinėjus kalnus šalies centre, tiesiog būtina nuvykti patikrinti ir kitą Kosta Rikos pusę. Tą, kuri žiūri tiesiai į Atlantą ir Karibų saleles. Nors iš Puerto Vjecho jų ir nematyti, bet čia pliaže kompaniją mielai palaiko baikštūs smėlio krabai, o supanti gamta kiekvieną sekundę primena kad vertėtų pabūti ilgėliau.
Šioje šalies pusėje daugiau kritulių nei Ramiojo vandenyno pakrantėje, todėl viskas dar labiau žalia ir gyva. Bet koks pasivaikščiojimas ir pasivažinėjimas šia pakrante yra šventė savaime. Nuo čia jau visai ranka pasiekiama ir viena gražiausių Panamos vietų – Bokas del Toras, be jokios konkurencijos nurungiantis bet kokius pretendentus į rojaus vardą.
Galima nuplaukti dienai ar dviem ir grįžti, arba tiesiog ramiai pereiti sieną ir kiek ilgėliau pasimėgauti Panamos briliantu. Praeiti šią sieną yra kone atskira pramoga. Gavus antspaudą Kosta Rikos pusėje, Panama per daug nesivargina tikrinti tavo dokumentų. Pereini šalis skiriantį tiltą per upę ir galėtum tiesiog keliauti toliau.
Niekas net nepasiteiraus, kur susiruošei. Tačiau kai jau supranti, jog vis tik tau praverstų tas antspaudėlis, imi ieškoti, kur gi slepiasi imigracijos pareigūnai. Kažkur pavėsyje pusiau miegantis policininkas paklaustas abejingai beda pirštą į pusę, kur maždaug reiktų eiti. Tame „maždaug“ randi įtartiną kioskelį tarp kitų kioskelių, kur pusiau dešrainius pardavinėjanti moteriškė paprašo kelių dolerių ir duoda tau mažą popieriuką su spaudu „turisto mokestis sumokėtas“.
Tuomet ieškai kito taško, kur vis tik gautum atvykimo į šalį antspaudą. Kiek pasiblaškęs galiausiai surandi porą kiek oficialiau atrodančių pareigūnų kažkokio sandėlio užnugaryje. Šie netrunka tave „pažymėti“ ir palinkėti gero kelio. Visa tai yra tikras latino skonis! Karibai, karštis, atsipalaidavimas ir lengvumas visur, kur eini ir ką darai. Todėl kad ir kokie iššūkiai lauktų, jie kažkaip nejučia sutirpsta kartu su garsiai skambančia muzika, ramiomis vietinių šypsenomis ir lengvumo vėju galvoje!
15min Pasaulis kišenėje rekomendacija:
