Kaip gimė ši žiūrovų širdis paliečianti kino juosta, pasakoja vasario 16-ąją (kartu su filmo premjera) Kaune startavusi teminė ekskursija, pavadinta taip, kaip pats kino filmas – „Emilija iš Laisvės alėjos“.
Tai pirmoji kino ekskursija Kaune. Čia ji rengiama neatsitiktinai – didžioji dalis filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ kadrų nufilmuoti būtent buvusioje laikinojoje Lietuvos sostinėje ir jos centrinėje dalyje – Laisvės alėjoje ir jos prieigose, Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Žaliakalnyje ir kitur.
-
Filmo „Emilja iš Laisvės alėjos“ režisierius D.Ulvydas: „Niekada neturime nustoti mylėti valstybės“
-
Vasario 16-ąją – premjera Vilniuje: garsiems svečiams pristatyta „Emilija iš Laisvės alėjos“
-
D.Grybauskaitė – apie „Emiliją iš Laisvės alėjos“: „Istorinė tiesa skaudi, tačiau ji įkvepia niekada nepasiduoti“
Pirmoji ekskursijos stotelė – greta Kauno valstybino muzikinio teatro esantis paminklas Romui Kalantai atminti. Skulptoriaus Roberto Antinio sukurtas akmeninis monumentas atkartoja šį tragišką, tačiau itin reikšmingą rezistencinį aktą – jauno kauniečio R.Kalantos susideginimą, įvykusį 1972 metų gegužės 15 d.
„Pasakojimų, kaip viskas tuomet vyko, labai daug. Kai kurie liudijimai skiriasi. Pavyzdžiui, vieni amžininkai sako, kad R.Kalanta prieš apsipildamas benzinu sušuko „Laisvę Lietuvai!“, kiti – kategoriškai tai neigia. Ruošdamasis šiai scenai, kuria ir prasideda filmas, režisierius daug svarstė, kaip ji turėtų atrodyti. Galiausiai apsispręsta palikti ją interpretuoti žiūrovams“, – pasakojo ekskursiją vedanti gidė Asta Raškevičiūtė.
Pasak jos, yra žinoma, kad tą lemtingą dieną R.Kalanta, gyvenęs Vilijampolėje, užsuko pas gatvėje mopedą taisiusius draugus, iš kurių nusipirko benzino – sumokėjęs rublį prisipylė jo į trilitrinį stiklainį. Iš jo ir apsipylė Laisvės alėjoje...
„Tokių stiklainių filmavimo metu buvo net trys. Režisierius išsirinko labiausiai tinkantį, kurį ir tam metui įprastoje „sietkoje“ (tinkliniame maišelyje – aut. past.) nešėsi kaskadininkas, suvaidinęs susideginimo scenoje. Kaip įprasta tokioms scenoms, filmavimo metu budėjo ir ugniagesiai, ir greitoji. Be to, filmavimas vyko ankstyvą rytą. Taip nuspręsta, kad būtų išvengta smalsių praeivių. Juk dabar daugelis visus „įvykius“ mėgsta nufilmuoti telefonu ir pasidalinti socialiniuose tinkluose. Kūrybinė grupė nenorėjo, kad ši scena pasklistų po internetą“, – pasakojo gidė.
Tragiškas R.Kalantos aktas buvo tarsi įjungimo mygtukas, davęs pradžią masiniams mitingams ir riaušėms, nukreiptoms prieš Tarybų Sąjungos valdžią.
Filme po susideginimo, taip pat vyksta mitingas, į kurį ir patenka dirbti į Kauną ką tik atvykusi jauna aktorė Emilija.
„Jei žiūrėjote filmą, jau matėte, kad į protestuotojų eiseną ji pateko atsitiktinai – nežinodama nei kas čia vyksta, nei dėl ko. Liudininkai, dalyvavę po R.Kalantos susideginimo kilusiuose judėjimuose, taip pat pasakojo, kad tokių atsitiktinai patekusių žmonių buvo nemažai“, – pasakojo ekskursiją vedusi kaunietė.
Antroji ekskursijos stotelė – bromas prie Kauno valstybinio lėlių teatro, kuriame nufilmuota muštynių tarp protestuotojų ir milicininkų scena.
„Ji pasirinkta neatsitiktinai: viso filmavimo metu buvo labai svarbu rasti vietų, iš kurių Laisvės alėja matytųsi kuo autentiškesnė – be šių dienų reklamų, šviestuvų, pastovių ir jau atnaujintų pastatų. Iš bromo alėja atsiveria būtent tai. Tiesa, „IKI“ parduotuvę teko „pakoreguoti“: išblukinti vitrinose esančias reklamas. Tokių korekcijų buvo ne viena – juk matytis filme negalėjo nei dviračių takas, einantis per Laisvės alėją, nei kiti dabartinių dienų elementai“, – pasakojo gidė.
Rengdama šios ekskursijos maršrutą ji daug bendravo su režisieriumi D.Ulvydu, kuris atskleidė, jog net keletą idėjų, kurias dabar galima išvysti filme, pasiūlė kauniečiai.
Beje, šiame filme pirmą kartą Lietuvos kino istorijoje masinėse scenose vaidino ne specialioje atrankoje (kastinge) atrinkti aktoriai, už tai gaunantys, kad ir simbolinį, bet vis dėlto honorarą. Dalyvauti masinėse scenose pakviesti visi norintys. Kūrybinė grupė, tokį prašymą išplatinusi socialiniuose tinkluose, tikėjosi surinkti bent kelis šimtus žmonių, o atsiliepė 2 tūkstančiai!
Pagrindinė filmo herojė – Emilija (aktorė Ieva Andrejevaitė) – įdarbinama Kauno teatre. Čia ir apgyvendinama vienoje iš teatro patalpų.
„Iš tiesų tuo metu keletas aktorių čia ir gyveno“, – pasakojo gidė, sustojusi trečiojoje ekskursijos stotelėje prie Nacionalinio Kauno dramos teatro.
Vystant teatro, režisieriaus ir aktorių gyvenimą filme netiesiogiai papasakojama ir tuo metu jame dirbusio režisieriaus Jono Jurašo istorija.
„1972 metais jis dirbo Kauno dramos teatre ir pastatė čia spektaklį „Barbora Radvilaitė“. Jis nebuvo neutralus, tad netiko sovietinei valdžiai. Jame buvo keliamos patriotinės temos, taip pat parodyta, kaip politika gali nužmoginti. O pats baisiausias sovietiniams cenzoriams dalykas buvo šio spektaklio pabaigoje iškeltas Aušros vartų Dievo Motinos paveikslas. Spektaklis buvo uždraustas, o J.Jurašas – išvytas iš teatro. Vėliau jis turėjo emigruoti“, – pasakojo gidė. (Filme dėl netinkamo spektaklio į „komandiruotę“ į atokų Tarybų Sąjungos užkampį išsiunčiamas teatro režisierius ir Emilijos mylimasis Marius – aut. past.).
Dar viena filmo sąsaja su tuometiniu teatru ir J.Jurašu yra kraujas filme suvaidintame spektaklyje, skelbiančiame lietuvybę.
„Jeigu matėte, filme yra viena scena, kurioje daug kraujo: aktoriai plauna rankas krauju ir panašiai. Čia irgi yra paimta iš tikro J.Jurašo spektaklio „Makbetas“, 1971 metais pastatyto Maskvoje. Jį rusų valdžia uždraudė. J.Jurašas buvo Tarybų Sąjungos priešas“, – sąsajas tarp realių įvykių ir filmo atskleidė ekskursijos vadovė.
Filme vaidina ir vienas iš tuometinių su J.Jurašu Kaune dirbusių aktorių – Česlovas Stonys.
„Kai režisierius J.Jurašas 1972 metais buvo priverstas palikti teatrą (Kauno dramos teatrą – aut. past.), Č.Stonys taip pat išėjo iš teatro ir vėliau nebegrįžo į jį. Beje, kai dirbo teatre, Č.Stonys gyveno teatro grimerinėje. Filme Emilija gyveno vienoje iš teatro patalpų“, – sakė gidė.
Filmo kūrėjai be jokių pagražinimų atskleidė ir tuometinių teatralų kasdienybę. „Filme yra scena, kurioje į teatrą atvežama mašina kaulų. Pas repetuojančius aktorius atėjusi valytoja pranešė, kad jų atvežė, ir visi išbėga jų. Tai – ne išgalvota, bet reali situacija. Tai paimta iš tikrų pasakojimų. Kai būdavo vaidinama kažkur kolūkyje, mėsos kombinate, dažnai su aktoriais buvo atsiskaitoma natūriniais produktais – kaulais, kita mėsa, net mėšlu“, – pasakojo ekskursijos gidė.
Tiesa, spektaklio repeticijos ir pagrindinė – spektaklio premjeros – scenos nufilmuotos ne Kaune, bet Vilniuje – Lietuvos rusų dramos teatre. Priežastis paprasta – Nacionalinio Kauno dramos teatro salės po rekonstrukcijos nė iš tolo neprimena 1972-ųjų.
Vienu didžiausių iššūkių, kuriant istorinį filmą, kūrybinei grupei visuomet yra autentiška aplinka. Pasak ekskursijos „Emilija iš Laisvės alėjos“ vadovės, Kaune jų surasti taip pat buvo sunku, nes visur akis bado nauji ženklai – jau minėtos reklamos, iškabos, stikliniai pastatai.
„Štai todėl Kauno panorama, kuria grožisi į savo namus Emiliją pasikvietęs Marius (filmuota Juozo Zikaro memorialiniame muziejuje, Žaliakalnyje – aut. past.), nufilmavus buvo šiek tiek pakoreguota – išblukinti nereikalingi vaizdai, ieškota „saugiausių“ rakursų“, – pasakojo gidė.
Valandos trukmės ekskursijos dalyviams gidė papasakojo, kodėl buvo atsisakyta ketinimų filmuoti prie Soboro, taip pat, už ką policijai mokėjo baudą tuščiomis miesto gatvėmis su sovietiniais automobiliais važinėję filmo kūrėjai. Papasakoti visų detalių nenorime – geriau nueiti patiems ir sužinoti.
Ar būtina prieš ekskursiją būti mačius filmą? Gidės nuomone, nebūtinai. „Aš pati filmą mačiau tik kartą, bet noriu darkart – dabar jau į daugelį detalių žiūrėčiau kitaip“, – sakė pašnekovė. Ji pabrėžė, kad ši ekskursija – apie filmą ir jo kūrybos užkulisius.
„Istorinių ekskursijų Kaune netrūksta. O ši – pirmoji apie filmą. Kadangi Kaune dabar kuriama nemažai filmų, serialų, galbūt atsiras ir naujų. Ši ekskursija greičiausiai bus tol, kol bus rodoma „Emilija iš Laisvės alėjos“, – sakė A.Raškevičiūtė.
„Kaunas Inn“ inicijuota ekskursija rengiama savaitgaliais. Kadangi norinčių dalyvauti netrūksta, prašoma iš anksto užsiregistruoti. Apie būsimas ekskursijas skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“. Taip pat Kauno turizmo paskyroje.
