Su drauge tikėjomės susirasti darbo, apie salą nežinojome nieko, išskyrus tai, kur ji yra žemėlapyje. Su minimaliomis anglų kalbos žiniomis manėme dirbti bent kambarinėmis. Vykome ne pinigų, o įspūdžių. Atvykusios į salą buvome priblokštos karščio, mat saloje tuo metu pavėsyje buvo 45–47 laipsniai.
Darbo paieškos
Kretoje gyvenome mažame kurortiniame miestelyje Stalidoje. Visas miestas sudarytas iš vienos pagrindinės gatvės. Mus nustebino, kad nėra šaligatvių ir tiek pėstieji, tiek mašinos ar motoroleriai važinėja ta gatvele. Gatvė buvo pilna viešbučių, barų, kavinių, restoranų. Darbo ieškojome tik savaitę, nes visi mums noriai padėjo. Jei kokioje vietoje nereikėdavo darbuotojų, savininkas klausinėdavo savo draugų bei pažįstamų dėl darbo vietų. Po poros savaičių baigėsi mūsų gyvenimas viešbutyje, o mes abi jau turėjome darbus bei butą, kurio nuoma kainavo 250 eurų (maždaug 863 litų) per mėnesį.
Graikų kultūra ir pomėgiai
Gyvenimas saloje labai skiriasi nuo mūsų įprasto gyvenimo Lietuvoje. Nors dirbdavome septynias dienas per savaitę, nesijausdavome pavargusios. Graikai niekada neskuba, nesinervina dėl smulkmenų, nesureikšmina iškilusių problemų, kadangi, jų nuomone, visos jos išsprendžiamos. Kretiečiai mėgaujasi kiekviena minute, džiaugiasi gyvenimu. Visa jų vasara lyg nesibaigiantis savaitgalis. Baigę darbą jie neskuba namo pažiūrėti televizijos, o eina su draugais pasilinksminti, išgerti taurę vyno ar bokalą alaus ar važiuoja į kalnų miestelį pavalgyti šviežios žuvies. Abi su drauge dirbome baruose padavėjomis. Darbas prasidėdavo tik pavakary, todėl užtekdavo laiko ir pagulėti prie jūros bei pasilinksminti.
Naktinis gyvenimas
Gyvenimas Kretoje užverda naktį. Netikėjome, kad svetimoje šalyje, kurortiniame miestelyje, galima jaustis saugiau nei savam krašte. Po darbo visuomet apsilankydavome savo mėgstamiausiame klube. Jame po darbų linksmindavosi graikai. Grodavo vien graikiška muzika, buvo pamatėme jų tradicijas bei susipažinome su kultūra. Kai pirmą kartą mus apmėtė servetėlėmis bei atidarė dėžę šampano nesupratome, ką tai reiškia. Tik paskui sužinojome, jog taip jie pagerbia šokėją. Visas atidarytas gėrimas buvo išpiltas, išskyrus vieną taurę, kurią mums davė išgerti.
Kretiečių vaišingumas
Visą vasarą dirbome turistų apsuptyje, tačiau bendravome tik su graikais. Stulbino jų draugiškumas ir vaišingumas. Nuėjus pavakarieniauti visas stalas būdavo nukrautas įvairiu maistu. Valgydavome ne kiekvienas savo patiekalą, o visi bendrai. Graikų virtuvė panaši į lietuvių. Mėgstamos bulvės, faršas, makaronai, skiriasi tik prieskoniai. Valgydavome daugiau vaisių. Kartais rinkdavomės jūros gėrybes: aštuonkojus, kalmarus, įvairiausias žuvis. Keletą kartų buvome vaikų gimtadieniuose. Moterys šventei būdavo ruošė net dvidešimt skirtingų patiekalų. Gimtadienio kulminacija – didžiulis namie gamintas tortas.
Po salą – automobiliu
Likus dviem savaitėms iki grįžimo namo nusprendėme pakeliauti. Išsinuomojome automobilį ir pasikliaudamos graikų patarimais važiavome į nurodytas vietas. Aplankėme Kretos sostinę Heraklioną. Vėliau važiavome į salos pietus – Hanią. Tai nuostabus miestas, kuriame gražus senamiestis ir uostas. Dvivietį kambarį išsinuomojome miesto centre už 30 eurų (maždaug 104 litai). Vakare, išėjusios į miestą pasivaikščioti, valgėme restorane ant jūros kranto, stebėjome nuostabų saulėlydį. Aplankėme didelius miestus, kaimus, kuriose nevystomas turizmas ir atsispindi tikrasis kretiečių gyvenimas. Mus maloniai išlydėjo namo ir kvietė atvykti žiemą, kai jie nedirba ir turi daug laisvo laiko. Tai būtų puiki galimybė daugiau pažinti gražiąją Kretą, nes agentūrose siūlomos kelionės neatskleidžia tikrojo salos grožio.
