Šiemet minime pirmojo Lietuvoje telefoninio ryšio 140-ies metų sukaktį.
Siekiant pažymėti šį vieną iš svarbiausių žmonijai išradimų, o tuo pačiu paskatinti visuomenę domėtis grafo Juozapo Tiškevičiaus istoriniu palikimu bei didinti Kretingos muziejaus patrauklumą, nusprendėme savo ekspoziciją papildyti nauju eksponatu.
Kretingos dvaro pirmojo telefono atvaizdo neišliko, todėl galima tik spėlioti, kaip jis atrodė.
Vienas iš to meto galimų variantų eksponuojamas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje, tačiau, panašu, kad pirmasis telefonas buvo primityvesnis, be skambučio ir rankenėlės“, - sakė projekto „Alio! Skambutis iš dvaro“ sumanytoja Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Jurgita Paulauskienė.
Kretingos muziejus, bendradarbiaudamas su įmone „Tikras vaizdas“ priėmė tikrą iššūkį – atkurti pirmąjį telefono aparatą, kabėjusį grafo Juozapo Tiškevičiaus darbo kabinete. Tam pasitarnavo jauniausios grafo dukters Elenos Klotildos prisiminimai: „..ragu vadinamas telefonas kabėjo ant sienos tėvo kabinete. Norėdamas susisiekti su kviečiamu asmeniu, turėjai pūsti į telefono korpuso skylėje įrengtą specialų ragelį. Jo keliamas garsas vienu metu buvo girdimas visuose prie linijos prijungtuose aparatuose. Todėl, siekiant, kad vienu metu visi neatsilieptų, kiekvienam aparatui buvo naudojamas skirtingas ragelio pūtimo būdas“.
Pirmoji telefono ryšio linija Lietuvoje buvo nutiesta 1882 m., t. y. praėjus vos 6–7 metams po to, kai jį išrado škotų kilmės amerikiečių ir kanadiečių mokslininkas, verslininkas ir išradėjas Aleksandras Grehamas Belas.
Belo kompanijai 1882 m. nutiesus telefono ryšio tinklą Varšuvoje ir Rygoje, Žemaitijoje rezidavę didikai, Rietavo kunigaikštis Bogdanas Oginskis ir Kretingos grafas Juozapas Tiškevičius sumanė telefono ryšio linija sujungti savo dvarus.
Tokiu būdu 1882 m. buvo nutiesta apie 65 km ilgio pirmoji Lietuvos telefono ryšio linija, sujungusi kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvarą, jo brolio Mykolo Oginskio Plungės dvarą ir grafo Juozapo Tiškevičiaus Kretingos dvarą. Manoma, kad ši telefono linija pradėjo veikti 1882 m. spalio 15 (naujuoju stiliumi – 27) d.
Taip telefonai tapo šių didikų dvarų vizitinėmis kortelėmis, kurių pamatyti į svečius mielai vykdavo kiti kilmingieji ir smalsuoliai.
Vėliau abu didikai telefonizuoti ėmėsi ir savo valdas. Elena Klotilda Tiškevičiūtė prisiminimuose rašo, kad jos tėvas Juozapas Tiškevičius, kuris dėl ligos negalėjo aktyviai judėti, telefono ryšio linijomis buvo sujungęs Kretingą su kitais savo dvarais, palivarkais bei girininkijomis ir šių valdų ūkvedžiams bei girininkams vadovavo telefonu iš savo darbo kabineto.
Įgyvendinti Kretingos muziejaus sumanymą pavyko gavus finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos bei Kretingos rajono savivaldybės.
Spalio 20-ąją, 14 val. Kretingos muziejuje, Bibliotekos salėje įvyks išpildyto sumanymo pristatymas. Salėje skambės ne tik telefonas – jį papildys senųjų ryšio priemonių paroda „Telefonai ir telegrafai. Laiko mašiną atsukus...“.
„Smagiausiai tai, kad tai nebus tas eksponatas, kurio negalima liesti. Telefono muliažas turi sensorinę įrangą. Į salę užėjus muziejaus lankytojui, telefonas pradės čirkšti. Ragelį pakėlęs žmogus išgirs pokalbį – lyg skambintų Rietavo arba Plungės dvarų valdytojai, kurie nori pasidalinti įdomiomis ir intriguojančiomis istorijomis iš grafo Juozapo Tiškevičiaus gyvenimo Kretingos dvare. Tekstai yra įrašyti lietuviškai ir angliškai – ši nauja interaktyvi priemonė visiems muziejaus lankytojams padės su dvaru susipažinti žaismingai ir nenuobodžiai“, - džiaugėsi J. Paulauskienė.
