Manoma, kad jos sukurtos vietinių meistrų po 1621 m., kai vienuolyno ir bažnyčios globą perėmė J. K. Chodkevičiaus dukters Onos Scholastikos vyras Jonas Stanislovas Sapiega.
Durys sukaltos iš storų dvigubų lentų dvivėrės 2,8 m pločio, 4,1 m aukščio, įstatytos Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje tarp prieangio ir vidurinės bažnyčios erdvės. Iš visų Lietuvos bažnyčių šios durys išsiskiria puošyba, gausia erdvine-skulptūrine medžio drožinių puošyba.
Nors bažnyčia ne kartą degė, o Antrojo pasaulinio karo metu degdamas nuvirto net bažnyčios bokštas, tačiau šios durys išliko ir 2003 m. įrašytos į Kultūros paveldo registrą, 2008 m. paskelbtos valstybės saugomu kultūros paminklu.
2007 m. vilnietis restauratorius Alfonsas Šaulys atidailino bažnyčios duris. Nuo jų nugremžė septynis dažų sluoksnius, atkūrė sutrūnijusias vietas. Pašalinus storą uždažymų luobą, ant heraldinių skydų rasta pirminės puošybos pėdsakų: raudona, mėlyna, geltona spalvos, auksavimas.
Šios puošybos vietos buvo atidengtos ir apsaugotos nuo nykimo bei padailintos. Keturių šimtmečių senumo durys atlaikė bažnyčią siaubusius gaisrus, pelėsius ir kirvarpas.
