Bendras bilietas nuo birželio pradeda galioti Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje ir Vaclovo Into sodyboje Mosėdyje, Skuodo rajone bei Orvidų sodyboje-muziejuje ir Japoniškame sode Kretingos rajone.
Numatoma, kad pasiūlytas naujas produktas keliautojams padės ne tik sutaupyti išlaidų, skirtų šiems muziejams, bet ir leis objektus aplankyti neskubant, skiriant tam daugiau negu vieną dieną, juolab kad bendro bilieto vienijami sodai-muziejai tikrai verti dėmesio bei nepaliks abejingų.
„Žemaičiai nuo seno garsėjo meile gamtai, medžiui, akmeniui. Niekur kitur, tik Skuodo ir Kretingos rajonuose, nerasite tiek daug unikalių gamtos ir žmogaus sukurtų muziejų bei sodų po atviru dangumi. Turbūt pirmą kartą Lietuvoje du rajonai vienija jėgas ir kviečia lankyti muziejus ne viename mieste, bet daug platesniame geografiniame plote. Mūsų ir Skuodo rajonų tikslas yra paskatinti keliautojus pas mus pasilikti ilgiau. Aplankyti keturis muziejus vienos dienos metu gali ir neužtekti, tad norime, kad keliautojai mūsų rajonuose liktų nakvoti, norėtų skaniai pavalgyti ir pasinaudoti visomis pas mus esančiomis kultūrinėmis paslaugomis. Tik kartu esame stiprūs ir bendradarbiaudami galime sukurti puikią oazę keliautojams“, – kalbėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Skuodo rajono mero Petro Pušinsko teigimu, šis bendro bilieto keturiems sodams-muziejams projektas – tik „pirmoji kregždė“.
„Poilsiautojams pasiūlytas naujas turizmo produktas – unikalus projektas. Žinoma, galima rasti muziejų, kurie turi bendrą bilietą. Tačiau tuos muziejus sieja arba vienas miestas, arba priklausomybė tai pačiai institucijai. Rajonai tokių bendrų projektų iki šiol neturėjo. Todėl tikimės, kad suvieniję jėgas su Kretingos rajonu, pasieksime puikių rezultatų bei panašių turizmo produktų keliautojams ateityje pasiūlysime ir daugiau. Skuodo ir Kretingos rajonai yra turtingi savo gamtiniu, kultūriniu palikimu. Turime daug kuo didžiuotis, pasidžiaugti bei siekiame, kad mūsų rajonų muziejus, parkus, kitus kultūrinius objektus aplankytų kuo daugiau keliautojų“, – pažymėjo P.Pušinskas.
Bendrą bilietą į keturis sodus-muziejus galima įsigyti Skuodo ir Kretingos turizmo informacijos centrų svetainėse – www.infoskuodas.lt ir www.aplankykkretinga.lt.
Daugiau apie 4 sodus-muziejus
Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje yra sukauta didžiulė akmenų ir mineralų įvairovė: nuo 50 tonų sveriančio akmens iki kelių gramų brangakmenio. Du šimtmečius skaičiuojančiame malūne įkurtas muziejus nustebins eksponatų gausa, o Bartuvos slėnyje, 14 hektarų plote plytinti lauko ekspozicija priblokš didybe ir augalų grožiu. Iš viso muziejuje yra daugiau negu 150 tūkstančių akmenų ir akmenėlių, kuriuos tikrai norėsis fotografuoti.
Šio muziejaus nebūtų, jei 1957 m. Mosėdžio ligoninei nebūtų pradėjęs vadovauti gydytojas Vaclovas Intas. Jo sodybą taip pat bus galima aplankyti įsigijus bendrą bilietą. Paslaptinga ir akmenuota alėja, vedančia nuo Mosėdžio bažnyčios keliautojai pasieks gydytojo sodybą – dar labiau paslaptingą ir panirusią į džiungles primenančią žalumą.
Gyvendamas Mosėdyje, V.Intas lankydavo ligonius. Kartą tokio vizito metu jis pamatė pakelėje gulintį apie 50-ies kilogramų akmenį. Užritinęs ant dviračio, akmenį gydytojas pargabeno į ligoninės kiemą. Šis pomėgis įsibėgėjo ir taip į Mosėdį parkeliavo galybė riedulių. Dalis jų papuošė paties V.Into sodybą – ji yra tarsi atskiras pasaulis, kuris įtraukia ir kvieste kviečia tyrinėti.
Pamilęs akmenį, gydytojas V.Intas amžiams jam liko ištikimas – jis ir palaidotas savo sodyboje, šalia neįtikėtinų formų, dydžių bei spalvų akmenų.
Su charizmatiškomis asmenybėmis susiję ir Kretingos rajono muziejai-sodai po atviru dangumi. Akmenų sostinės Mosėdžio kaimynystėje rymo nedidelis Gargždelės kaimas. Jame – Orvidų sodyba-muziejus. Jei pažvelgtume į sodybą iš paukščio skrydžio, ji primintų trikampį su Dievo akimi. Toks ir buvo šios sodybos kūrėjo – vienuolio pranciškono Viliaus Orvido – sumanymas, kuomet sovietmečiu jis į tėvų namus pradėjo vežti akmenis, milžiniškus kelmus ir keistus gamtos kūrinius ar technikos padargus.
Čia meniškos sielos V.Orvidas kūrė ir ieškojo savęs. Jo dirbtuvės – tarsi ką tik paliktos tokios, kokios buvo, o sodybos paslaptinguose užkaboriuose vis dar gyva paties Viliaus dvasia. Sodyba žmogaus rankomis ir pačios gamtos sukurta taip, kad tobulai tinka ir savęs paieškoms, ir kaip ramybės oazė, ir kaip ideali kinematografinė dekoracija patiems neįtikėčiausiems filmams kurti.
Jeigu įspūdžių vis dar maža bei norisi egzotikos – tiesiog privalu nuvykti į Japonišką sodą Mažučių kaime, Kretingos rajone. Neišvykę iš Lietuvos, pabūsite Japonijoje – gydytojo Šarūno Kasmausko sukurtoje grožio, harmonijos ir tylos oazėje. Lietuviškuose laukuose prieš keliolika metų Š.Kasmausko pakviesi japonai pradėjo pildyti gydytojo svajonę, kuri atrodė neįgyvendinama. Ekskavatoriais landšafto specialistai „piešė“ kalveles ir nuokalnes, bonsų meistrai kūrė miniatiūrinį mišką, o pamažu daugybė žmonių sodą užsodino dešimtimis sakurų, pražįstančių kiekvieną pavasarį.
Tai vieta, kurioje laikas sustoja, kurioje norisi būti kuo ilgiau ir nesiliaujant žiūrėti į beveik 200 metų senumo miniatiūrinius medžius, klausytis čiurlenančių upelių bei vėjyje skambančių bambuko vamzdelių. Tai vieta, į kurią vis norisi sugrįžti.
