Didžiausią Europoje japonišką sodą gydytojas Š.Kasmauskas kuria nuo 2007 metų. Sodo savininkas 15min pasakojo nuo pat vaikystės svajojęs sukurti ir turėti savo sodą.
„Taip išėjo, kad tapau gydytoju, o ta mintis taip ir pasiliko. Būna vidutinio amžiaus vyrų krizė, kai meti darbą ir eini į svajonę. Na, vieni išeina, kiti ne, sprendi, nori būti laimingas ar ne, nori eiti į darbą ar ne, aš pasirinkau neiti į darbą, o eiti į kiemą“, – sprendimo priežastis aiškino jis.
Lygumoje sukūrė kalvas ir upelius
Š.Kasmausko teigimu, kurti būtent tokį, o ne kitokį sodą įkvėpė Kiote aplankytas japoniškas sodas. Be to, prie Žemaitijoje įkurto sodo kūrimo prisideda meistras H.Watanabe. Jį į Lietuvą pakvietė Rokas Valčius, kuris Japonijoje mokėsi bonsai medelių priežiūros ir sodininkystės.
„Atsivežiau R.Valčių ir pasakiau, kad turiu plotą, turiu minčių, bet nežinau, ką raizgyt, kiek raizgyt, ką daryt. Jis pasakė, kad šioje vietoje jis per silpnas, todėl rekomendavo parašyti laišką mokytojui, meistrui, pas kurį jis mokėsi. Tas meistras dabar yra čia.
Japonai pas mus dirba vienuolikti metai. Galiu drąsiai sakyti, kad tai vienintelis parkas Europoje, kur japonas gyvena sezono metu, o ne sezono metu važiuoja atgal“, – tikino jis.
Š.Kasmauskas pasakojo, kad prieš daugiau nei dešimtmetį įsigytoje žemėje nebuvo nieko panašaus, ką galima pamatyti dabar – nei kalnelių, nei upelių.
„Viskas yra pasodinta, suformuota, visos kalvos, akmenys atvežti, visi medžiai pasodinti. Viskas padaryta per 10 metų padaryta. Čia dar pabaigos nesimato, kai kuriems medžiams reikia užaugti. Bet tai yra pastovus procesas“, – sakė jis.
Harmoningas parkas ir didžiulė bonsai kolekcija
Šiame sode nerasite įmantrių atrakcionų ar kitokių pramogų – jame galima pasivaikščioti, apžiūrėti meistriškai sukurtą aplinką. Šio sodo struktūra, kaip aiškino Š.Kasmauskas, yra kiek įmanoma laukinė, tačiau viskas formuota laikantis griežtų taisyklių.
„Sodo principas yra kiek kitoks nei kartais įsivaizduoja Europoje. Nėra pas mus raudonų tiltelių, bet čia yra kažkokio gabalo gamtos perkėlimas šiek tiek sumažinus. Paprasčiausias parkas, tik jo kiek kitokia nei angliškų ar prancūziškų parkų struktūra“, – kalbėjo jis.
Sode taip pat yra didžiulė, daugiau nei tūkstančio bonsai medelių kolekcija, kuri startavo nuo netikėtos dovanos gautos prieš aštuonis metus Tokijuje.
„2010 metais Tokijuje pristatėme savo sodą ir mums padovanojo krūvą medžių. Augintojai sakė, kad mūsų negali finansiškai paremti, bet tuos medžius padovanojo. Kolekcijoje yra visai mažiukų, kuriuos auginame iš sėklų ir yra iki 200 metų amžiaus“, – teigė vyras.
Kiek reikia laiko, kad apžiūrėtum sodą? Š.Kasmauskas mano, kad mažiausiai keleto valandų.
„Vieni per pusvalandį apibėga ir nieko nepamato, bet didžioji dalis 1-4 valandas praleidžia“, – aiškino jis.
Lankytojų srautai auga
Per metus japoniškas sodas sulaukia 25-30 tūkst. lankytojų ir kasmet jų srautai tik auga.
„Esame antras pagal lankomumą Kretingos rajone objektas, pirmoje vietoje Žiemos sodas. Bet pas mus ne pramogų parkas, o tiesiog sodas“, – teigė pašnekovas.
Čia darbuojasi 5-6 žmonės, taip pat karts nuo karto atvyksta savanoriai iš kitų pasaulio šalių.
„11 metų, – paklausus, kiek per daugiau nei 10 metų investavęs į sodo kūrimą, atsakė jo įkūrėjas. – Negali daugiau nieko skaičiuoti, tik metus, nes pinigai yra tik priemonė tikslui. Kiek yra, tiek einame, nes esame absoliučiai priklausomi nuo lankytojų, nenaudojame Europos Sąjungos pinigų, jokių valdiškų pinigų.“
Be bonsai kolekcijos, akmenų, 350 sakurų medžių kolekcijos, sode įrengti 4 poilsio nameliai. Taip pat čia įrengta augalų, suvenyrų krautuvėlė, arbatos namelis.
Kokie ateities planai? Pastatyti dar keturis poilsio namelius ir baigti formuoti sodą.
„Plotą mes turime tą patį, tik jį reikia baigti įsisavinti. Net nežinau, reikia pabaigti suformuoti kelias vietas, reljefą, medžių pasodinti. Pastoviai ką nors sodini, upelį dar vieną reikia pasidaryti, maitinimas turi atsirasti po poros metų“, – planais dalijosi Š.Kasmauskas.
