Laikrodis įrengtas apie 1610 m. LDK etmono Jono Karolio Chodkevičiaus dėka, kai buvo pastatytas Kretingos pranciškonų vienuolynas. Ilgą laiką vienuolyno sode buvęs 152 cm aukščio stulpo pavidalo, neapdorotas, tamsiai pilkos spalvos, trikampio pavidalo suapvalintais kampais lauko riedulys su smaile, vadinama saulės laikrodžių gnomonu, rodė vietos laiką. Laiką rodęs šešėlis buvo pakankamai ryškus, nes laikrodžio akmens viršutinės dalies paviršius yra juodas, lygus ir buvo labai gerai nugludintas. Be to jame švinu buvo prilydyta 21 × 21 cm dydžio padalų skalė.
1958 m. pavasarį Kretingos vidurinės mokyklos kraštotyros būrelio vadovas, braižybos mokytojas S.Bladžius saulės laikrodį perkėlė į buvusį pranciškonų vienuolyno sodo Kretingos vidurinės mokyklos meteorologijos kampelį. Akmens viršūnę nudažė baltais aliejiniais dažais. Tuo metu ant akmens kurį laiką dar buvo strypas su padalų skale.
1977–1992 m. vienuolyno patalpose veikė Kraštotyros muziejus, Centrinės bibliotekos knygų saugykla, Kultūros skyrius, muzikos mokykla.
1989 m. lapkričio 19 d. pranciškonams sugrąžinta bažnyčia, o 1990–1991 m. sugrąžintas visas vienuolynas. Apie 2000 m. laikrodis buvo pastatytas vienuolyno kiemelio viduryje buvusio fontano duobės vietoje. Todėl dabar iš taip pranciškonų atkurto laikrodžio virš žemės paviršiaus kyšo tik apie 79 cm aukščio saulės laikrodžio dalis.
