Pasak parkų direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Tautgirdo Masiulio, buvo kreiptasi į Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyrių, kadangi šis skyrius įgyvendino projektą „Tvarių mechanizmų sukūrimas atvirų buveinių išsaugojimui įtraukiant vietos bendruomenes Gražutės ir Kurtuvėnų regioniniuose parkuose“ ir projekto įgyvendinimui įsigijo avis ir galvijus. Zarasų skyrius sutiko surinkti avių prieauglį iš Zarasų rajono ūkininkų ir perduoti jas vertingiausiems Aukštaitijos nacionalinio parko gamtiniams kompleksams tvarkyti.
Pirmiausia 62 škudžių veislės avys 2018 metais buvo išleistos ganytis į Ladakalnio gamtiniame komplekse esančias atviras pievų buveines. Rezultatas pranoko lūkesčius. Avys per gerą mėnesį padarė tai, ko tikrai nebuvo tikėtasi. Ne veltui šios veislės avis stengiamasi pripažinti nacionaliniu paveldu. Škudės nuo senų laikų buvo daugiausia smulkių valstiečių avelės. Labai atsparios ligoms, pakeliančios atšiaurias gyvenimo sąlygas, prisitaikiusios prie skurdžiausio pašaro, kokio „gerųjų“ veislių avys neėda. Šios veislės avys Lietuvoje ganėsi šimtus metų.
Šių metų gegužės 16 d. 105 škudžių veislės avys sėkmingai buvo perkeltos ganytis į Kretuono ežero Didžiąją salą. Nors sala tvarkoma kiekvienais metais, tačiau niekaip nepavyksta kovoti su builių vešėjimu šiaurinėje salos dalyje. Kadangi saloje vykdomas vėlyvas šienavimas, builiai būna sėkmingai išbarstę sėklas ir jau augdavo atolas. Pirmiausia avys išleistos ganytis į šiaurinę salos dalį, kad nuėstų minėtus augalus. Tikimasi, kad avių dėka ims vešėti žemaūgė žolinė augmenija su daug žydinčių augalų, kaip dabar yra centrinėje ir pietinėje salos dalyje.
Tikimasi, kad saloje ims perėti vis daugiau tilvikinių paukščių, nes perėjimo sąlygos Kretuono ežero Didžiojoje saloje vis gerėja.
