Kristinos patarimai ketinantiems vykti į Juodkalniją: ką svarbu žinoti?

„Bet kokiai kelionei reikia ruoštis, jei jos metu ketini ne tik kaitintis saulėje ir laiką leisti prie baseino, bet ir pakeliauti. Jei būtume tai atidžiai padarę, būtume išvengę ne tik streso, bet ir papildomų finansinių išlaidų“, – ši mintis tapo pagrindiniu mano ir bičiulės išvykos į Juodkalniją leitmotyvu, kurio nuo šiol visada stengsimės paisyti planuodamos savo atostogas.
Juodkalnija
Juodkalnija / Asmeninio archyvo nuotr.

Internetas Juodkalnijoje – už priimtiną kainą

Apie tai, kad būtų smagu nuvykti į Juodkalniją pailsėti, sugalvojome spontaniškai. Pasisvečiuoti užsienyje nutarėme telefonu besikalbėdamos visai kita tema. Sutapo noras, kokią šalį norėtume aplankyti ir kada.

Tiesa, išsiskyrė interesai dėl kelionės programos ir nakvynės vietos. Kadangi norai vis keitėsi ir su sprendimu užtrukome, kelionių agentūra nebeturėjo galimybės pasiūlyti tinkamo apgyvendinimo. Teko ieškoti pačioms.

Nusprendusios savarankiškai keliauti po Juodkalniją, į Tivatą, už bilietą sumokėjusios po 150 eurų, skridome užsakomuoju reisu kartu su kitais turistais. Tai, beje, sezono metu yra pigiausias ir greičiausias, trunkantis kiek daugiau nei dvi valandas, būdas pasiekti nuostabia gamta garsėjantį kraštą.

Išsamiai pasidomėti kelione laiko neturėjome, nes nuo to momento, kai patvirtinome bilietų pirkimą, iki skrydžio buvo vos kelios paros. Be to, prieš savaitės poilsį teko nuveikti daug svarbių namų darbų.

Tai ir buvo viena iš klaidų, vėliau sukėlusių ir įtampą, ir baimę, ir net papildomai kainavusi. Juk, įsigilinusios į viešbučio paieškas, nebeturėjome galimybių išsamiau išanalizuoti kitus svarbius išvykos niuansus.

Pavyzdžiui, prieš kelionę mums draugai gyrė virtualią mobiliąją kortelę. Įsidiegėme programėlę, sumokėjome 16 eurų už 3 gigabaitus mobiliųjų duomenų ir... ja nepasinaudojome, nes negalėjome aktyvuoti.

Asmeninio archyvo nuotr. / Draugės Juodkalnijoje
Asmeninio archyvo nuotr. / Draugės Juodkalnijoje

Mėginome susisiekti su lietuviškuoju mobiliojo ryšio operatoriumi, bet jų atsiųstos instrukcijos nebuvo naudingos. Paaiškinimas – matyt, telefono aparatas nėra tinkamas. Teko naudotis Wi-Fi ryšiu, kuris, žinoma, buvo ne visur.

Dar skrendant į Tivatą, lėktuve stiuardesės pateikė informaciją apie internetinio ryšio paslaugą Juodkalnijoje. Joje buvo nurodyta, kad už 10 eurų mokestį galima įsigyti 500 gigabaitų virtualių duomenų. Turbūt nereikia nė sakyti, kaip ištįso mūsų veidai, kai supratome, jog už šimtus kartų mažesnį duomenų kiekį sumokėjome brangiau? Be to, jais taip ir nepasinaudojome dėl techninių problemų, nepriklausančių nuo mūsų.

Internetinių duomenų korteles galima įsigyti daugelyje tabako kioskų, o jų informaciją įsidiegti į asmeninius mobiliojo ryšio telefonus.

Nuomojantis automobilį reikia būti atsargiems

Antruoju iššūkiu mums tapo sprendimas nuomotis automobilį, naudotis viešuoju transportu ar taksi. Kažkodėl mums atrodė, jog Juodkalnijoje vairuoti bus sudėtinga, bet bijojome be reikalo, nes eismas turistinėje pakrantėje yra įprastas, o atstumai gana nedideli. Tik tam tikru metu tiek į Budvą, tiek į Kotorą įvažiuoti prireikia daugiau laiko dėl spūsčių. Jos susidaro poilsiautojams vykstant „į darbą“ – labiau mėgstamus paplūdimius.

Asmeninio archyvo nuotr. / Retas vaizdas – smėlis
Asmeninio archyvo nuotr. / Retas vaizdas – smėlis

Jei automobilių nuoma pradėti domėtis iš anksto, paslauga parai laiko gali kainuoti apie 40 eurų, tačiau tie, kurie itin pergyvena dėl saugumo, eismo įvykių pasėkmių ir kitų dalykų, tarptautinėse kompanijose už transporto priemonės nuomą 24 valandoms moka ir po 100 eurų.

Ką darytumėme dabar, jei vėl vyktume į Juodkalniją? Pirmiausia, socialinių tinklų keliautojų grupėse gautume patikimo vietinio nuomotojo kontaktą ir iš anksto sutartume, kad jis automobilį pristatytų į oro uostą. Ši paslauga papildomai gali kainuoti 15 eurų, bet įvertinant tai, kad privatus pervežimas gali atsieiti 40 eurų, tai daryti tikrai apsimoka.

Jei automobilį nuomoja privatus asmuo, užstatą mokėsite mažesnį.

Nuomojantis automobilį reikėtų atkreipti dėmesį į draudimą. Privatūs nuomotojai ir net vietinės įmonės tvirtina, kad transporto priemonė yra pilnai apdraudžiama, tačiau tai nėra tiesa. Būtent todėl yra prašomas užstatas, siekiantis nuo 50 iki 550 eurų.

Jei automobilį nuomoja privatus asmuo, užstatą mokėsite mažesnį. Be to, niekas jūsų neprašys kreditinės kortelės duomenų. Tuo tarpu vietinė, pigesnes nei tarptautinė paslaugas teikianti kompanija viso to būtinai prašys.

Virtualioje erdvėje teko skaityti, o ir vėliau išgirsti ne vieną pasakojimą, kai užstatas nebūdavo grąžinamas, nes, neva, mašina yra papildomai apgadinta arba tiesiog neišvalyta. Tad, geriausia, jei užstatas bus nedidelis ir nuomotojas neturės jūsų kreditinės kortelės duomenų. Mes mokėjome 100 eurų užstatą ir po 65 eurus už nuomos parą. Bet mašina turėjo automatinę pavarų dėžę ir galingesnį variklį, kas tapo aktualu kalnuotoje vietovėje.

Asmeninio archyvo nuotr. / Kotoro senamiestis
Asmeninio archyvo nuotr. / Kotoro senamiestis

Kadangi Kotore yra vos kelios automobilių nuomos kompanijos, dėl mažos konkurencijos taikančios nelanksčias paslaugų sąlygas, mašiną užsisakėme iš Budvos. Automobilio pristatymas į Kotorą ir paėmimas iš Tivato papildomai kainavo 30 eurų.

Dar vienas svarbus niuansas – įvykus eismo įvykiui, yra būtina pranešti nuomotojui, kuris iškvies policijos pareigūnus.

Jei automobiliu nevyksite į kalnus, vairuoti apskritai bus nesudėtinga, nes keliai Juodkalnijoje geri. Įgūdžių prireiks tuomet, kai mėginsite lankytinas įžymybes pasiekti serpantinais.

Mokamų kelių Juodkalnijoje neužtikome. Automobiliams nemokamų parkavimo vietų taip pat yra daug, bet rasti aikštelėse laisvų vietų nelengva.

Asmeninio archyvo nuotr. / Akimirkos Kotore
Asmeninio archyvo nuotr. / Akimirkos Kotore

Pasikalbėjusios su policijos pareigūnais sužinojome, jog baudas, radę ne vietoje pastatytą automobilį, jie išrašo mielai.

Juodkalnija nėra Europos Sąjungos šalis, bet, padvejoję, policininkai paaiškino, jog neįgaliesiems išduodamos specialios automobilių parkavimo kortelės galiotų ir jų krašte, jei mašina būtų pažymėta neįgaliojo ženklu. Žinoma, jokių garantijų nėra, nes tai, ką išgirdome, tebuvo vienų pareigūnų žodinis paaiškinimas.

Į austrių ūkį – privačiu laivu

Į kelionę išsiruošus vidurvasarį, reikia suprasti, kad Juodkalnijoje oro temperatūra neretai pasiekia aukštumas, todėl vengiantiems tokio išmėginimo dėrėtų į šį kraštą keliauti vasaros pradžioje arba rudenį.

Šiluma, žinoma, nevargins tų, kurie renkasi poilsį prie baseino ar jūros. Sudėtingiau, jei iki vandens telkinio teks keliauti puskilometrį ar dar daugiau.

Asmeninio archyvo nuotr. / Jūra vasara ne itin vėsina
Asmeninio archyvo nuotr. / Jūra vasara ne itin vėsina

Paplūdimiai Juodkalnijoje daug kur panašūs tuo, kad juose lepinamasi ne ant smėlio, o ant akmenukų pakloto. Tiesa, jie yra gana nugludinti, todėl specialios avalynės prireikia retai. Kojas saugančius batelius dažnai avi nardantieji ar šokinėjantieji nuo uolų.

Budva mums priminė šurmulingąją Palangą, o Kotoras – ramesnįjį, prabangesnįjį lietuvišką pajūrį. Tiesa, prie senojo Juodkalnijos miesto įrengtas paplūdimys yra gana ilgas, iš dviejų įlankos pusių, bet vanduo dėl nuolatinės laivybos ne itin skaidrus.

Įspūdį padarė Šv. Stefano paplūdimys bei dar kelių mažesnių miestelių, esančių už Budvos.

Kotoro įlanka mums sukėlė daug emocijų ir teigiamų įspūdžių. Į ją beveik kasdien atsplaukia po kruizinį laivą, todėl nenuostabu, kad jaukiomis ir siauromis gatvelėmis pėsčiųjų judėjimas tikrai yra didelis.

Asmeninio archyvo nuotr. / Kelionės po Kotoro įlanką akimirkos
Asmeninio archyvo nuotr. / Kelionės po Kotoro įlanką akimirkos

Paplūdimiai Juodkalnijoje nėra mokami, jei jie vieši. Tačiau gali kainuoti greta esanti automobilių stovėjimo aikštelė, gultai ir skėčiai. Teks mokėti už naudojimasi privačiu paplūdimiu, jei tik pavyks į jį patekti. Pastarųjų ypač daug Tivate. Čia, centre, patogų poilsį prie jūros tik savo svečiams siūlo viešbučiai, o likusieji, atokiau ar kituose miestuose gyvenantys turintai, neretai tenkinasi deginimusi ant betoninės pakrantės.

Nuo Kotoro link Perasto ir Risano taip pat yra daug vietų, kur galima stabtelti išsimaudyti, tačiau ne visos jos tikrai komfortiškos. Važiuojant šiuo keliu verta pasimėgauti ne tik gamtos vaizdais, bet ir pasilepinti austrėmis – pakelėje galima rasti ne vieną ūkį, kuriame šviežutėlės jūros gėrybės kainuoja nuo kelių eurų.

Nuo Kotoro link Risano važiuoja ir tie, kurie nori aplankyti Kroatiją.

Pakrantėje įsikūrusias vietoves galima lengvai pasiekti automobiliu arba greitaeigiu kateriu – plaukimas pastaruoju keturias valandas, užsukant padegustuoti austrių, gali kainuoti apie 200 eurų keturiems-aštuoniems asmenims. Į išvyką galima vykti be pašalinių – tiesiog tuomet nuomos kainą teks padengti vieniems.

Nuo Kotoro link Risano važiuoja ir tie, kurie nori aplankyti Kroatiją. Pati kelionė iki kitos valstybės gali užtrukti kelias valandas, bet sezono metu neretai dvigubai ar trigubai daugiau laiko gali reikėti praleisti įveikiant sienos kirtimo procedūras. Keliaujantieji į Kroatiją pasakoja, jog yra keli muitinės punktai, tad, vertėtų iš anksto pasidomėti, kokiu keliu geriausiai vykti į Dubrovniką.

Turintieji daugiau laiko „įlenda“ ir į kaimyninę Albaniją – jei čia vykstama nuomota mašina, ją suteikusią įmonę reikia įspėti iš anksto bei sumokėti būtinus mokesčius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis