 |
| Mario Fajt/ Flickr.com nuotr./Plitvicos ežerai vadinami Kroatijos perlais |
Ežerai išsidėstę 503–639 m aukštyje, pietinėje Kapelos kalnų, kurie sudaro dalį Dinarų kalnų. Visų ežerų ilgis sudaro 8 km, o bendras plotas apie 200 hektarų. 1979 m. Plitvicų ežerai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ežerai įsikūrę didžiulėje Plitvicos plynaukštėje, Kroatijos centrinėje dalyje, tarp trijų Dolomitinių Alpių kalnų – Ličkos Plješevica (aukščiausia viršūnė Gornja Plješevica 1,640 m), Mala Kapela (aukščiausia viršūnė Seliški Vrh 1,280 m) ir Medveđak (884 m) kalnų. 16 ežerų yra suskirstyti į dvi grupes: aukštutinių ir žemutinių. Pirmajai grupei priklauso 12 ežerų, antrajai – 4. Tai unikalus gamtos kampelis, kuriame visada gražu, nepriklausomai nuo metų laikų ir oro sąlygų.
 |
| Mario Fajt/ Flickr.com nuotr./Plitvicos ežerai vadinami Kroatijos perlais |
Plitvicos nacionalinis parkas Kroatijoje yra apie 140 km nuo Zagrebo, netoli Bosnijos ir Hercegovinos sienos. Būtent savo 16 ežerų, tekančių vienas į kitą įspūdingais kriokliais, ir garsėja šis nacionalinis parkas. Parko legenda pasakoja, jog kadaise šią vietovę užklupo didžiulė sausra. Žmonės meldė lietaus, tačiau veltui: viskas išdžiuvo, nudžiuvo, net gyvuliai ėmė gaišti. Galiausiai Juodajai Karalienei pagailo žmonių ir ji pasiuntė į žemę Perkūną. Ir štai, prasidėjęs lietus atgaivino pievas ir laukus, upes ir ežerus, čia ėmė trykšti upeliai ir šniokšti kriokliai – ši vieta dabar vadinama Plitvicos ežerais.
Į šią sistemą įeina 16 sujungtų ežerų ir didelis miško kompleksas aplink juos. Visa parko teritorija užima apie 30 000 hektarų, bet turistams prieinama tik pusė – apie 17 000. Turistai įleidžiami apžiūrėti Plitvicos ežerų ir krioklių, bet jiems draudžiama įeiti į ornitologinį draustinį bei orchidėjų ir lelijų sodus. Ežerų vandenyje augančios samanos, dumbliai ir bakterijos sluoksniais nugula ant dugno sukurdami travertinius barjerus, kasmet paaugančius po 1 centimetrą, o toliau pratekanti upė suformuoja ežerėlius.
Po 1995 metų išsivadavimo karo, Kroatijos vyriausybė labai pasistengė, kad šis nuostabus objektas neišnyktų. Bet turistai vis dar perspėjami nenuklysti nuo turistinių vietų, mat atokiose vietovėse yra menka tikimybė užlipti ant neišminuotos minos. Tiesa, parko darbuotojai tikina, jog šioje teritorijoje yra saugu.
Daugiau apie Kroatiją skaitykite kituose „Pasaulis kišenėje“ straipsniuose.
