Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, labai dažnai turtingi turistai net mažiau įnoringi nei kiti kruizų keleiviai. Vis dėlto vienas bruožas juos vienija – jie nori asmeninio dėmesio.
„Laivu „Europa“, kuris yra 5+ klasės tipo laivas, plaukia tik 342 klientai. Taigi, daugiausia prabanga ir pasireiškia išskirtinėmis gyvenimo sąlygomis laive.
Žinoma, visos kelionės metu jie gauna daug asmeninio dėmesio. Jo pageidauja ir išlipę į krantą. Dažniausiai jie užsisako individualias keliones automobiliu“, – pasakojo R.Savickienė.
Tokiose išvykose visuomet daug dėmesio skiriama turisto poreikiams.
Atsižvelgiant į juos galima sustoti ten, kur turistui norisi, ilgiau pabūti ten, kur jam įdomu, ir pravažiuoti tuos maršruto objektus, kurie pasirodė jo laiko neverti.
„Kita vertus, tiek turtingas, tiek paprastas kruizinis turistas pasižymi vienu bruožu – jis turi mažai laiko. Negali pavėluoti sugrįžti, nes laivas nepalauks – išplauks numatytu laiku. Todėl jų turai labai koncentruoti. Kiekvienas juos rengiantis gidas žino, kad kruizinį turistą paėmęs 10 val. lygiai 17 val. turės sugrąžinti į laivą. Ne 17.05 val., bet 17 val. Todėl kelionės būna neilgos – uostamiestyje kruizinis laivas standartiškai praleidžia 8 val.“, – pasakojo Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė.
Būtent dėl to kruiziniu laivu atplaukę turistai (nors ir norėtų) retai kada vežami į Kuršių neriją: kelionei į ir iš ten su trumpu sustojimu reikėtų mažiausiai 5 val.
TAIP PAT SKAITYKITE: Per mažai pinigų: Klaipėda vilioja, o Kuršių nerija kruizinių laivų turistais nesidžiaugia
„Tolimiausia šiuo atveju vietovė, kur važiuoja kruizinių laivų keleiviai, – Šaltojo karo muziejus Plateliuose“, – sakė R.Savickienė.
Kas įdomu laivais atplaukiantiems turistams? Pasak jiems ekskursijas rengiančių gidų, tai priklauso net nuo to, iš kurios šalies jie atvykę. Pavyzdžiui, vokiečius domina istorija, ypač faktai, susiję su praeitimi – Klaipėdos buvimu Vokietijos dalimi.
Turistai nebenori pasyvių dalykų, pavyzdžiui, apžiūrėti bažnyčias. Dabar jie nori aktyvaus turizmo.
Pietiečiams reikia daugiau pramogų, tad daugelis renkasi Palangą ir kaip namuose jaučiasi J.Basanavičiaus gatvėje. Tuo metu britai mėgsta muziejus.
„Labai jaučiasi, kada prasideda vasara. Gegužę ir birželį kruizus renkasi vyresni turistai. O liepą ir rugpjūtį pradeda keliauti šeimos su vaikais. Vis dėlto apibendrintai pasakyti, koks tikslus yra kruizinis turistas, sudėtinga. Vieniems užtenka išeiti į Klaipėdos senamiestį – visą dieną jie gali praleisti kavinukėje.
Kitiems reikia prekybos centrų ir apsipirkimo juose. Tretiems – ekskursijų. Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad turistai nebenori pasyvių dalykų, pavyzdžiui, apžiūrėti bažnyčias. Dabar jie nori aktyvaus turizmo. Pavyzdžiui, šiandien (birželio 1-ąją – aut. past.) išvažiavo po kelias grupes dviračiais, riedžiais. Kad ir rinkdamiesi įprastus maršrutus, nori tai daryti aktyviai. Tačiau juk ir mes patys, lietuviai, to norime?“ – atkreipė dėmesį R.Savickienė.
Tiek kruiziniais laivais, tiek kitu transportu į Klaipėdos kraštą atvykę turistai ypač domisi įvairiomis degustacijomis, kulinariniais pristatymais, edukacijomis.
„Jiems įdomu ir karolius susiverti, ir gintarą pačiupinėti, ir gintaro kremu rankas pasitepti. Bendra tendencija tokia, kad turistai dabar nori ne tik pamatyti, bet ir patirti“, – pažymėjo pašnekovė.
Kiek tokie potyrių ieškotojai, Lietuvos pajūryje praleidžiantys pusdienį, palieka čia pinigų? Prieš kelerius metus kelionių organizatoriaus „Cruise Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad vienas kruiziniu laivu į Klaipėdą atplaukiantis turistas savo apsilankymo metu vidutiniškai išleidžia 45 eurus. Per sezoną į Lietuvą kruiziniais laivais paprastai atplaukia 60 tūkst. turistų.
Šiemet gegužę – pirmąjį kruizinių laivų sezono mėnesį – Klaipėdoje jų apsilankė 7650.
TAIP PAT SKAITYKITE: Į Klaipėdą trim kruiziniais laivais atplaukė 4500 turistų: vienu laivu atvyko 300 turtuolių
