Skaičiuojama, kad balandžio–birželio mėnesiais Lietuvoje lankėsi kiek daugiau nei 73 tūkst. užsienio turistų, pusę jų sudarė turistai ne iš Europos Sąjungos šalių.
Suprasti akimirksniu
- Balandžio–birželio mėnesiais į Lietuvą atvyko 73,7 tūkst. užsienio turistų.
- Gerokai išaugo keliautojų srautai iš Švedijos ir Izraelio.
- Apgyvendinimo įstaigose II ketv. didžiąją dalį (83 proc.) viso turistų srauto sudarė Lietuvos gyventojai.
- Lietuvių ir užsienio turistų vidutinė nakvynės trukmė padidėjo 12 proc.
- Europos kelionių komisijos duomenimis, beveik pusė europiečių teigia planuojantys keliauti į kitą Europos šalį dar šį sezoną.
Žvelgiant į atskirus 2021 m. II-ojo ketvirčio mėnesius (žr. 1 pav.), matoma, kad turistų srautas palaipsniui augo: balandį apgyvendinimo įstaigos viso sulaukė 76,4 tūkst. turistų, gegužę – 130,5 tūkst., o birželį – 223,3 tūkst. svečių. Šį ketvirtį ženkliai išaugo keliautojų srautai iš Švedijos (1304 proc.) ir Izraelio (3730 proc.), tačiau smarkiai smuko iš Estijos ir Latvijos (atitinkamai 54 proc. ir 36 proc.). 2020 m. Latvijos ir Estijos turistų srautų skaičiui teigiamos įtakos turėjo Baltijos šalių burbulo iniciatyva, kuri 2021 m. nebuvo įgyvendinta.
Vietinis turizmas, net ir dėl išlikusių karantino apribojimų, II-ąjį ketvirtį, lyginant su 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu, augo beveik 52 procentais. Kai tuo tarpu I-ąjį ketvirtį vietinis sulaukė 72 proc. mažiau turistų nei pernai. Vertinant situaciją apgyvendinimo įstaigose, matoma, kad II ketv. net 83 proc. viso turistų srauto taip pat sudarė Lietuvos gyventojai.
Žvelgiant į 2021 m. I pusmečio statistiką bendrai, matoma, kad turistų srautas, lyginant su 2020 m., vis dar smukęs 30 proc. Tai reiškia, kad gana aktyvi vasaros pradžia ir atlaisvėjusios keliavimo sąlygos prarastų turistų srautų, griežto karantino metu, kol kas nekompensavo.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia 2021 m. I pusmetį svečių sulaukta iš kaimyninių šalių – Baltarusijos (17 tūkst.), Lenkijos (9,7 tūkst.), Latvijos (8,6 tūkst.) ir – Ukrainos (19,6 tūkst.).
Gana aktyvi vasaros pradžia ir atlaisvėjusios keliavimo sąlygos prarastų turistų srautų, griežto karantino metu, kol kas nekompensavo.
Taip pat, I-ąjį šių metų pusmetį nežymiai padidėjo lietuvių ir užsienio turistų vidutinė nakvynės trukmė (12 proc.). Labiausiai išaugo Italijos (nuo 2 iki 5), Ispanijos (nuo 4 iki 7) ir Australijos (nuo 2 iki 5) turistų vienos viešnagės nakvynių skaičius.
Dar neįsibėgėjus šiltajam sezonui, tiek Lietuvos, tiek užsienio turistai I-ąjį šių metų pusmetį daugiausia lankėsi Vilniaus savivaldybėje, o tai sudarė 28 proc. viso turistų srauto (žr. 2 pav.).
Po Vilniaus lietuviai turistai daugiausiai rinkosi Palangos ir Druskininkų savivaldybes.
Tuo tarpu užsieniečių turistų TOP3 skiriasi. Daugiausiai jų taip pat sulaukė Vilniaus savivaldybė, tačiau po jos rikiuojasi Šiaulių ir Kauno.
Europiečiai pasiryžę keliauti
Birželio mėnesį atliktame Europos kelionių komisijos tyrime, daugiau nei 70 proc. europiečių patikino keliausiantys per ateinančius 6 mėnesius iki pat 2021 metų pabaigos, beveik 48 proc. – net ir į kitą Europos šalį. Daugiausia turistų ketina išvykti laisvalaikio tikslais (71 proc.) ir poilsiauti pajūryje (40 proc.).
Nuo vasaros sezono pradžios smarkiai išaugo ir keliavimo nuosavu automobiliu paklausa: 39 proc. apklaustųjų rinksis būtent šią transporto priemonę savo artimiausios kelionės metu. Todėl atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Lietuvai ir toliau išlieka aktualios artimiausios, žemės transportu pasiekiamos rinkos – Latvija, Estija, Vokietija, Lenkija ir kt. Tyrimo duomenimis, dar šių metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais keliauti į kitą šalį planuoja daugiau nei pusė Vokietijos ir Lenkijos gyventojų – 51 proc. ir 53 proc. atitinkamai.