Sprendimas Kryžių kalną priskirti baisiausioms pasaulio vietoms kai kuriuos skaitytojus nustebino
„Kryžių kalnas yra piligrimystės vieta šiaurės Lietuvoje, – rašoma po nuotrauka šią savaitę dienraščio tinklalapyje publikuotoje galerijoje. – Ištisus amžius tikintieji čia nešė kryžius, nukryžiuoto Kristaus figūras ir tūkstančius šventų paveikslų. Tikslus kryžių skaičius nežinomas, bet 2006-aisiais buvo spėta, kad gali būti apie 100 tūkst.“
Sprendimas Kryžių kalną priskirti baisiausioms pasaulio vietoms kai kuriuos skaitytojus nustebino. „Gerai, bet kaip dėl Kryžių kalno Lietuvoje? – komentare parašė vienas jų. – Tai įstabi ir tam tikra prasme džiaugsmą kelianti vieta: atkaklios dvasinės kovos su sovietų režimu ženklas. Šią vietą per vieną iš savo apaštališkųjų kelionių yra aplankęs popiežius Jonas Paulius II.“
50 košmariškiausių pasaulio vietų sąraše atsidūrė ne vienas šį apibūdinimą atitinkantis objektas. Pavyzdžiui, prarago vartais vadinamas krateris Karakumų dykumoje Turkmėnistane. Lėlių sala Meksiko apylinkėse, kur kažkas paliko tūkstančius lėlių – greičiausiai tenykščiuose kanaluose nuskendusioms mergaitėms atminti. Savižudžių mišku vadinama Aokigahara Fudži kalno papėdėje – lavos uolų ir ledo olų apsuptame tyliame miške vien 2010-aisiais nusižudė 54 žmonės.
Vieną iš sąrašo objektų – koplyčią Lenkijoje puošia 3 tūkst. kaukolių ir kitų kaulų, dar 20 tūkst. kaulų fragmentų sukrauti kriptoje po žeme. Panaši koplyčia įrengta Čekijoje, Sedleco bažnyčios kapinėse. Jai išpuošti panaudota 40 tūkst. skeletų. Paryžiaus katakombose saugoma gerokai daugiau – 6 mln. žmonių palaikai.
Kone visi brazilai žino Didžiąją Queimada, bet niekas nesvajoja apsilankyti šioje saloje dėl 2-4 tūkst. ten gyvenančių nuodingiausių pasaulyje smailiagalvių gyvačių.
Brano pilis gali būti girdėta ne viena lietuviui – legendos byloja, esą ten viduramžiais gyveno grafas Drakula. Panašu, kad turistų tai negąsdina, – tūkstančiai jų kasmet aplanko šį statinį, nors tik vieną iš daugelio su Drakula siejamų vietų. Bene geriausiai iš siaubingųjų vietų lietuviams žinomas apleista Černobylio elektrinė, kur sprogus 4-ajam reaktoriui 1986 metais iškart žuvo 43 žmonės, dar 10 tūkst. susirgo radiacijos sukeltomis ligomis.
Truko lagūnoje, už maždaug 1,2 tūkst. km į šiaurę nuo Papua Naujosios Gvinėjos, galima pamatyti per Antrąjį pasaulinį karą nuskendusių japonų laivų liekanas. Cincinačio metro – tunelių ir stočių tinklas, ilgiausias apleistas tunelis JAV. Jis buvo pradėtas statyti XX amžiaus pabaigoje, bet taip ir nebaigtas, taigi juo nėra pasinaudojęs nė vienas keleivis. Uzbekistano vakaruose esantis Muinakas primena apokalipės ištiktą miestą. Kadaise tai buvo uostas, bet dabar apie tai primena tik dykumoje įstrigę laivai. Jie liko, atsitraukus Aralo jūrai.
Kolorade esantis viešbutis „Stanley“, pastatytas 1909 metais, visai neatrodo kraupiai. Bet žinodamas, kad jis įkvėpė amerikiečių rašytoją Stepheną Kingą sukurti garsųjį siaubo romaną „Švytėjimas“, kažin ar norėtum jame apsistoti. Mintį apie knygą rašytojui pakišo begalė istorijų apie vaiduoklius, kurie esą klajoja po pastatą. Nemažai kitų sąraše atsidūrusių objektų ne tokie ir baisūs, greičiau tai tėra gamtos išdaigos. Dominikoje tyvuliuoja ežeras, vidury kurio geizeris kartais išmeta tiek dujų ir garo, kad vandenį įkaitina iki virimo.
Kraujo kriokliai Antarktidoje taip vadinami dėl neįprastos spalvos, tačiau nieko paslaptingo ar žiauraus čia nėra. Raudoną spalvą jiems suteikia daug druskų ir geležies turinčio vandens šaltiniai. Vandeniui pasiekus paviršių, geležis oksiduojasi ir sukelia šį gamtos fenomeną. Dėl panašių priežasčių – geležies ir magnio prisotinto rūgštaus molio – Japonijoje tyvuliuoja “kraujo ežeras”.
Dar viena vietovė Lenkijoje – paslaptingas Gryfino miškas, taip pat įdomus ne tiek dėl šiurpių, kiek dėl įdomaus ir paslaptingo vaizdo. Šimtų jame augančių medžių kamienai – pjautuvo formos ir visi jie išlinkę į šiaurę.
