„Tvarkyti parką, atverti per dešimtmečius savaime užaugusias erdves jame yra būtina (...) Deja, beveik visada jis reikalauja dalies medžių pašalinimo“, – šią savaitę pranešime teigė V.Bezaras.
Jo teigimu, tvarkyti šią erdvę reikia atsargiai, profesionaliai ir atsižvelgus į ekspertų pateiktą istorinę medžiagą, želdynų specialistų rekomendacijas.
V.Bezaras taip pat sako, kad būtina išlaikyti svarbiausius želdyno akcentus – senolius medžius, kompoziciją, retas ir specialiai pasodintas rūšis.
Anot departamento vadovo, palei Nemuną įsikūrusios pilys ir dvarai buvo orientuoti į slėnyje atsiveriančias erdves.
„Visi prie Nemuno šlaitų įsikūrę dvarai, pilys buvo orientuoti į slėnyje atsiveriančias erdves, iš jų puikiai matydavosi upės vingiai ir jos slėnio kontūrai, o keliaujantiems upe ar paupiais – pilių bokštai ar dvarų fasadai“, – teigė V.Bezaras.
„Raudonės pilies parko tvarkymas – senai lauktas žingsnis, kuris kartu su Gelgaudų (Panemunės) pilies parko pertvarka suteiks visai kitas galimybes suvokti kraštovaizdžio visumą, geriau pažinti panemunių paveldą, stabtelti atokvėpiui ir žvilgterti į vieną iš gražiausių Lietuvos kraštovaizdžio etalonų – Nemuno slėnį“, – sakė departamento vadovas.
Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“ šią savaitę pranešė apie Raudonės pilies parke kertamus medžius, tai, anot laikraščio, buvo sukėlę ir visuomenės pasipiktinimą.
