Aristavėlės dvaro rūmai, medinės baroko laikotarpio architektūros pavyzdys, šiandieną stovi Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse teritorijoje. Šiame muziejuje, dabartinėje Aristavėlės dvaro sodybos vietoje, galima pamatyti ir dar vieną išskirtinį kultūros paveldo pastatą – Grybų dvaro svirną.
Šis svirnas kadaise tarnavo kaip lobynas. Tai kvadratinio plano dviaukštis statinys, kurio ilgis, plotis ir sienų aukštis vienodi, – lygūs 6 metrams. Svirną puošia galerijos, laiptuotas keturšlaitis stogas su bumbulu viršuje.
Didžiulėje Raguvėlės dvaro sodyboje išlikę du mūriniai, šiaurės ir pietų svirnai. Šie statiniai išskirtiniai savo apvalaina forma, jie aštuonkampio plano, rotondos tūrio, su pastoge ir pusrūsiu bei kupolo formos stogu.
Zyplių dvaro sodyboje taip pat iki šių dienų išlikę du svirnai. Istorizmo, „plytų“ stiliumi statyti pastatai dengti dvišlaičiais stogais, įvairiai išpuošti. Viename iš šių XIX amžiaus statybos pastatų kadaise laikyti gyvuliai, karvės, jaučiai.
Antrasis svirnas anksčiau naudotas kaip sandėlis, jame laikyti grūdai, ūkio padargai. Šiandieną čia veikia keramikos dirbtuvės, vyksta parodos.
Liubavo dvaro svirnas – vienas iš dešimties išlikusių šios sodybos Vilniaus rajone pastatų.
Tradicinės liaudies architektūros stiliui priskiriamas pastatas vieno aukšto, dengtas mansardinės formos stogu, tvirtos konstrukcijos. Jo akmens mūro kampinius stulpus jungia rąstinės sienos, o pietinį fasadą puošia raudonų plytų mūro stulpas.
Svirnui tenkančią lobyno funkciją kadaise atliko ir Liubavo dvaro oficinos pastatas, stovintis dvaro sodybos centre, netoli buvusių pagrindinių dvaro rūmų. Tai dar XVIII amžiaus, baroko architektūros laikotarpio pastatas, vienas iš šiandieną atstatytų, restauruotų Liubavo dvaro pastatų.
Belvederio dvaro sodyboje Jurbarko rajone išlikęs svirnas statytas romantizmo stiliumi. Dviejų aukštų su pastoge ir rūsiu pastatą, kartu su dvaro rūmais stovintį centrinėje sodybos dalyje, reprezentaciniame kieme, puošia smailiaarkiai langeliai ir nišos.
Alantos dvaro sodyboje išlikęs ir restauruotas svirno pastatas pastatytas XX amžiaus pradžioje. 2001 m. kilusio gaisro metu dalis statinio sudegė, po gaisro atkurta, uždengtas naujas stogas. Tai tinkuotų sienų, stačiakampio plano vienaaukštis dvaro sodybos pastatas.
Svirnas išlikęs ir didžiulėje Trakų Vokės dvaro sodyboje. Tai dviaukštis medinis pastatas, su pastoge ir rūsiu. Svirnas suręstas iš tašytų rąstų, puoštas smailiaarkiais langeliais ir kitomis detalėmis.
Dar vienas medinis, XIX amžiuje statytas svirnas išlikęs Nemėžio dvaro Vilniaus rajone sodyboje. Tai vieno aukšto su pastoge pastatas, suręstas iš tašytų rąstų, su durų ir langų mediniais apvadais.
Ant Alaušo ežero kranto įsikūrusio Bikuškio dvaro sodybos medinis svirnas pastatytas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje.
Saldutiškio dvaro Utenos rajone svirno vietoje šiandien stovi miestelio bažnyčia. Dvaro svirno sienos sumūrytos iš lauko akmenų ir raudonų plytų, su langų apvadais. Ant šio pastato tvirtų sienų XX amžiaus pirmoje pusėje iškilo medinė bažnyčios dalis.
Du svirnai išlikę Raudondvario dvaro sodyboje Kauno rajone, skiriami kaip šiaurės ir pietų svirnai. Tai romantizmo stiliumi pastatyti statiniai su pastogėmis, pusrūsiais ir priestatais keliolikos išlikusių dvaro pastatų komplekse.
Medinio Kurtuvėnų dvaro svirno statybos data siekia XVIII amžiaus pabaigą.
Šis didžiulis puošnus barokinių formų pastatas dengtas dviejų pakopų stogu, su įrengtais stoglangiais, priesvirniu ir galerija. Šis svirnas išliko ir per Pirmąjį pasaulinį karą dvare kilus gaisrui, ir Antrojo pasaulinio karo metu, kai buvo kliudytas keleto patrankų sviedinių. Kurtuvėnų dvaro svirne buvo laikomi grūdai, vėliau veikė malūnas, tačiau nuo seno tai buvo ne tik ūkio reikmėms skirtas pastatas. Jau dvarininko Jokūbo Nagurskio čia įkurtame teatre rengti baudžiauninkų vaidinimai, keltos puotos, būdavo priimami ypatingi svečiai net ir iš užsienio.
Tačiau baudžiauninkams svirnas ne tik su pramogomis siejosi, bet ir su bausmėmis, čia buvo įrengtas ratas su dešimčia rykščių, skirtas nusikaltusiam plakti. Šiandien Kurtuvėnų dvaro svirne vėl renkasi teatro artistai, kasmet vyksta festivaliai, koncertai, parodos ir kiti renginiai, veikia muziejinė ekspozicija.
Istorizmo laikotarpio, priešais medinį dvaro sodybos ponų Potvanskių namą stovintis svirnas Čiulų dvaro sodyboje yra puošnus, dekoratyvaus akmens-plytų mūro statinys, dengtas dvišlaičiu stogu. Stačiakampio plano, dviejų aukštų su pastoge pastatas yra vienas iš keturių išlikusių sodybos pastatų.
Stačiakampio plano, skiedrų stogu dengtas Kelmės dvaro sodybos svirnas statytas 1780 m., vėliau remontuotas XX amžiuje. Tai vienas iš aštuonių dvaro komplekso pastatų.
Abromiškių dvaro Elektrėnų savivaldybėje sodybos svirnas – tradicinės liaudiškos architektūros pavyzdys. Tai stačiakampio plano su pastoge pastatas, statytas XIX amžiaus I-oje pusėje, 1921 m rekonstruotas, naudotas ūkio reikmėms. XIX amžiuje Abromiškių dvaras priklausė grafams de Raesams (prancūzų kilmės), vėliau atiteko grafų Pliaterių giminei, o XX amžiaus pirmoje pusėje – Mykolui Žilinskui (1904–1992, tuometiniam Lietuvos respublikos ministrų kabineto kanceliarijos direktoriui).
Gelgaudiškio dvaro sodyboje kadaise stovėjo du svirnai, – 1666 m. dvaro inventoriuje minimi „svirnas arba lobynas“ ir „svirnas – povalušas“. Šiandien išlikęs vienas puošnus mūrinis svirnas, manoma, XX amžiaus pradžios statybos, stačiakampio plano, su pastoge, pusapvalėmis langų ir durų angomis, kampiniais plytų mūro bokšteliais.
Maišiagaloje, Houvalto dvare XVIII amžiuje būta dviaukščio, prieangiais apjuosto svirno, su aruodu ir langinėmis uždaromais langais. Ir šiandien čia išlikęs tradicinės liaudiškos architektūros stiliaus stačiakampio plano svirnas, jame veikia kavinė.
Saviti ir įdomūs dvaro sodybos komplekso pastatai, svirnai, daug kur ir šiandien išlikę, o didesnėse sodybose vis dar galima atrasti ir po du svirnus. Kai kuriose dvarvietėse šie pastatai atstatyti, pritaikyti įvairioms reikmėms, o kitose saugomi kaip išlikusios kultūros vertybės.
