Jų įrašai feisbuke ir tinklaraščiuose, nuotraukos „Instagrame“ pasiekia tūkstančius sekėjų, kuriuos patraukliai pateikta informacija gali įkvėpti atvykti į Lietuvą ir patiems įsitikinti: įdomi ta šalis ar ne.
Iki šiol daugiausia dėmesio skyręs oficialiai dirbančių žurnalistų infoturams, Lietuvos valstybinis turizmo departamentas šiemet pradėjo organizuoti specialius turus po Lietuvą ir tinklaraštininkams.
Rezultatai matomi jau dabar – „Instagrame“, „Facebooke“, taip pat įvairiuose kelionių portaluose ir tinklaraščiuose galima rasti nemažai nuotraukų, vaizdo filmukų ir įrašų apie tai, ką įdomaus galima nuveikti, aplankyti ar paragauti įvairiose mūsų šalies vietose.
Kas jiems įdomu?
Skirtingiems keliautojams įdomūs skirtingi dalykai. Tos pačios taisyklės galioja ir kalbant apie profesionalius kelionių tinklaraštininkus. Pasak viešosios įstaigos „Kaunas In“ Turizmo skyriaus vadovės Ingos Pažereckaitės-Kalėdienės, didžioji dalis atvykstančių tinklaraštininkų prieš kelionę apie Lietuvą mažai ką žino.
„Didžioji dalis atvykstančių jau išvažiuodami sako, kad „nesitikėjo“ arba „tikėjosi kažko kito“. Jie, tik atvykę į vietą, pamato, kiek mes, lietuviai, visko turime ir kokių įdomių dalykų“, – teigė pašnekovė.
Pažinti Kauną užsienio tinklaraštininkams padedantys miesto turizmo specialistai paprastai supažindina su Kauno tarpukario architektūra ir padeda sužinoti apie Kauno ambicijas ją įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Taip pat – apie Kauno įtraukimą į UNESCO kūrybingų miestų (angl. Creative cities) sąrašą dizaino srityje, kuris irgi yra susijęs su tarpukario modernizmo architektūra.
„Miesto panoramą apžvelgiame iš Prisikėlimo bažnyčios terasos, prieš tai užkylame Žaliakalnio funikulieriumi, kuris irgi yra tarpukario moderniosios architektūros objektas. Smagu, kad yra gerųjų pavyzdžių, kaip tuo laikotarpiu pastatyti statiniai veikia ir funkcionuoja iki šiol ir yra pritaikyti lankymui, turizmo reikmėms. Daugelį nustebina šio laikotarpio architektūros stiliaus pastatų gausa. Ypač paminėjus faktą, kad Kaunas yra išskirtinis miestas pasaulyje, kur tiek daug šio stiliaus pastatų išliko iki šių dienų“, – pasakojo Kauno turizmo atstovė.
Dar viena miesto vizitinė kortelė, apie kurią pasakojama užsienio tinklaraštininkams, yra M.K.Čiurlionis ir jo kūryba.
„Dabar visame pasaulyje labai populiarus yra gatvės menas, tad svečiams organizuojame arba atskirą turą „Gatvės menas“ arba įterpiame bent keletą objektų į standartinę ekskursiją. Visus be kalbų sužavi „Kiemo galerija“, kuri, bendruomenės iniciatyva ir pastangomis, tapo tikru traukos centru. „Senelis išminčius“ jau tapo Kauno simboliu – jis tikrai įspūdingas ir labai fotogeniškas. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus tinklaraštininkų įspūdžius socialiniuose tinkluose. „Senelį“ fotografuoja visi“, – tikino pašnekovė.
Tikriausiai net ir ne visi kauniečiai žino, kad Kaune yra menininkų iniciatyva atsiradęs paminklas „Rutinai“.
„Visi užsieniečiai, pamatę jį, nusistebi ir sako: „Wow“, „Kaip netikėta“, „Geras“, – tikino užsieniečius po miestą dažnai ir pati lydinti mergina.
Į atvykstančių kelionių blogerių programą paprastai būna įtrauktas ir senamiestis, jaukus vakarinis pasivaikščiojimas Santakos parke – tuomet pasakojama apie šios vietos romantiką. Parkas, esantis dviejų upių santakoje, pristatomas kaip pasimatymų vieta, kur netrūksta ir sužadėtuvių.
Būtinas objektas vakarais – ir pagrindinė Kauno senamiesčio gatvė – Vilniaus gatvė, kur vasarą, net ir savaitės viduryje, vakarais netrūksta žmonių. Lauko kavinėse, baruose verda naktinis gyvenimas.
Dviračių turizmas – dar vienas „ant bangos“ visoje Europoje esantis dalykas. Tad ir Kaune besilankantys tinklaraštininkai turi progą išbandyti įvairius maršrutus. Vieni jų ant dviračių tyrinėja Šančius – įdomų ir vis aktyviau turizmui pritaikomą Kauno gyvenamąjį rajoną. Taip pat galima rinktis ir ilgesnį maršrutą – į Kačerginę – tarpukario Lietuvos kurortą, kuriame mėgdavo ilsėtis didžioji dalis to meto Lietuvos politikų, diplomatų, mokslininkų.
„Būtinai rodome ir Pažaislį bei jame veikiantį sveikatingumo kompleksą „Monte Pacis“. Tai puikus pavyzdys ir derinys veikiančio vienuolyno, kuris yra atviras lankytojams ir turistams, bei greta įkurto svetingumo komplekso, kur po ekskursijos galima užsukti kavos, deserto, pietų ar vakarienės. Labai visus sužavi galimybė iš sveikatingumo komplekso stebėti Pažaislio muzikos koncertus“, – pasakojo pašnekovė.
Gerų atsiliepimų, anot jos, iš užsieniečių sulaukia ir atnaujintas Lietuvos tautinės muzikos instrumentų muziejus. Jame pristatomi tradiciniai lietuviški instrumentai (nuo švilpynių, skrabalų, skudučių iki smuikų, kanklių, armonikų).
„Visus paprastai paperka galimybė instrumentus išbandyti, pasiklausyti, liesti ir dainuoti sutartinių karaokę“, – pasakojo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.
Kauną visame pasaulyje garsina krepšinio komanda „Žalgiris“. Tad, jei svečių viešnagė sutampa su „Žalgirio“ varžybomis, esant galimybei, einama stebėti rungtynių.
„Galiu paliudyti, kad, nepaisant to, kad kai kurie nėra krepšinio gerbėjai, įspūdį šis vizitas palieka visiems: atmosfera, pilna arena ir bendras jausmas, kaip lietuviai serga už savo komandą, suteikia ypatingus jausmus“, – tikino „Kaunas In“ atstovė.
Sunkiai patiki, kad šaltibarščių spalva natūrali
Kulinarinis turizmas arba gastroturizmas – ar šioje srityje Lietuva ir Kaunas turi kuo nustebinti? Pasirodo, kad taip.
Labiausiai užsieniečiai nustemba, kad šaltibarščių spalva yra natūrali. Tenka aiškinti, iš ko jie pagaminti. Tada visiems pasidaro ramu, kad viskas natūralu ir tikra.
„Tinklaraštininkai užsuka į gatvės maisto festivalį „Open Kitchen“, taip pat vietines vietas, tokias kaip „Vingių Dubingių“ kiemelis, restoranai „Višta puode“, „Uoksas“, „Dia“, „Numan“ ir jau minėtas „Monte Pacis“. Kas jiems patinka lietuviškoje virtuvėje? Tai, pavyzdžiui, restorane „Višta puode“ tradicinių patiekalų pateikimas netradiciškai, tarkime, šaltibarščiai, paruošti taurėje. „Uokse“ – netikėti atrasti maisto deriniai. Vis dėlto labiausiai nustemba, kad šaltibarščių spalva yra natūrali. Tenka aiškinti, iš ko jie pagaminti. Tada visiems pasidaro ramu, kad viskas natūralu ir tikra“, – pasakojo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.
Tinklaraštininkai atranda Lietuvą, o paskui juos – ir keliautojai
Lietuvos valstybinio turizmo departamento (VTD) duomenimis, šiemet Lietuvoje, jų kvietimu, lankėsi net keletas tinklaraštininkų – du italai, keturi britai, vokietė ir olandas.
„Susidomėjimas Lietuva, kaip turistine šalimi, yra nemažas, todėl į pažintinius turus kviečiami tik turintys didelę tikslinę auditoriją bei aktyviai turinį kuriantys ir juo socialiniuose tinkluose besidalijantys blogeriai. Juos atrinkti padeda profesionalios rinkodaros ir viešųjų ryšių agentūros, įgyvendinančios kompleksines Lietuvos turizmo rinkodaros priemones prioritetinėse rinkose“, – sakė VTD Komunikacijos skyriaus vadovė Gerda Butkuvienė.
Pasak jos, pažintinių turų Lietuvoje tinklaraštininkams, kaip ir užsienio žurnalistams, organizavimas yra viena iš turizmo rinkodaros priemonių. Ją Turizmo departamentas įgyvendina jau kelerius metus, tačiau anksčiau labiau buvo orientuojamasi į tradicinę žiniasklaidą. Šiemet pirmą kartą papildomai aktyviau dirbama su tinklaraštininkais ir nuomonių lyderiais socialiniuose tinkluose, nes jie operatyviai dalijasi patraukliu turiniu, nuotraukomis ar vaizdo įrašais.
Turai organizuojami iš atstovybių veiklos biudžeto ir, priklausomai nuo rinkos, vidutiniškai siekia apie 1,5 tūkst. eurų už asmenį.
Dalis Lietuvoje ir Kaune viešėjusių tinklaraštininkų jau paskelbė savo įspūdžius, kiti dar pasidalins jais. Kviečiame peržiūrėti keletą jau publikuotų įrašų:
„Traveler Child“ rašo apie Kauną, kurį gali parodyti vietiniai, ir siūlo pasidairyti po 10 nuotraukų, kurios įkvėps atvažiuoti į šį Lietuvos miestą.
Tinklaraštininkas Andreas Moseris pristato įspūdį apie Kauną – miestą, kuris 2022 m. bus Europos kultūros sostinė.
Tinklaraštis „The Culture Trip“ siūlo susipažinti su 10 restoranų Kaune, į kuriuos verta važiuoti specialiai.
„My wanderlust“ Kauną vadina kiečiausiu Lietuvos miestu.
