Tai yra konkurso „Mano AUTOstogos!“ straipsnis. 15min kartu su vienu didžiausių keltų operatorių Europoje DFDS skelbia istorijų konkursą. Dalinkitės savo kelionių automobiliu pasakojimais ir laimėkite neeilinį prizą – „viskas įskaičiuota“ bilietus į Švediją arba Vokietiją. Daugiau: https://www.15min.lt/n1528120
Kelionių automobiliu atžvilgiu Lietuva geografiškai yra puikioje vietoje – apie 3 tūkstančius kilometrų iki Atėnų ir beveik tiek pat iki North Cape (šiauriausia Europos viena, Norvegija), ir žinoma, po tiek pat kilometrų atgal iki Vilniaus. Ir vis dar negaliu apsispręsti, apie kurią kelionę automobiliu papasakoti plačiau, nes abi buvo nepakartojamos.
Susikrauname miegmaišius, palapines ir kitą kelionės inventorių ir su savo senute, bet vis dar puikiai riedančia škoda, patraukiame Lenkijos link – taip pastaruosius keletą metų prasideda mūsų atostogos. Be viešbučių, be baseinų ir be restoranų. Miegant automobilyje ar kempinge, maudantis jūrose, lipant į kalnus ir fotografuojant miestus.
Štai ir ateina atsakymas, kodėl taip atostogaujame – patogiai išsimiegoti galima ir namuose, o per atostogas norisi visiškai sugriauti rutiną ir išeiti iš komforto zonos, todėl išsikėlę sau užduotį – kuo mažesnis biudžetas – jau ne kartą sėkmingai ją įvykdėme.
Į Atėnus patraukėme dar 2018 metų vasarą, ir ši kelionė parodė tikrą Balkanų veidą. Kelionė maršrutu Vilnius-Lenkija-Slovakija-Vengrija-Serbija-Šiaurės Makedonija-Graikija-Bulgarija-Rumunija-namai, truko apie tris savaites, o visiems patirtiems nuotykiams papasakoti neužtektų vieno straipsnio, tad keletas įsimintiniausių aplankytų vietų žemiau.
Apie kai kurias keliones daug plačiau papasakojau tinklaraštyje – tad kaip nemokamai parkuotis Atėnų centre, kaip gauti pigių ir ekologiškų degalų, kaip rasti patogių nakvynės vietų ir kitų patarimų rasite jame.
1. Belgrado miesto centre, ant žydrojo Dunojaus krantų stovinti Belgrado tvirtovė. Einant tvirtovės perimetru, atsiveria puiki miesto panorama su tiltų siluetais ir, žinoma, Dunojau ir upių santakomis. P.s. jei būsite Belgrade, nepraleiskite ir Nikolo Teslos muziejaus. Daugiau: https://stepbackfromthemap.com/2019/08/07/balkanai/
2. Makedoniją tikrai verta pervažiuoti automobiliu, ir tikrai vietiniais keliais (žvyrkeliais, bekelėmis ir šabakštynais). Šokiruoja – degantys šiukšlynai ir minaretai fone, tamsaus gymio žmonės, neaiškūs turgūs ir mečetės, Motinos Teresės gimtieji namai, o sostinė pasižymi kičo dvelksmu – nieko nuostabaus, ji tik dabar statoma ir bando tapti traukos centru. ,,Senoviniai pastatai“ iš putoplasto primena amerikietiško filmo filmavimo aikštelę.
3. Graikija – atvažiuoji keliautojas, išvažiuoji turistas. Apsižvalgę Salonikuose, pabuvę ištuštėjusiuose paplūdimiuose, kopėme į Olimpo kalną. Pradėję eiti Litochoro miesto papėdėje, beveik nuo Egėjo jūros kranto ir užlipę aukščiau debesų, buvome sužavėti tokio patyrimo. Horizonte – jūra, kalnų viršūnės ir debesys po kojomis. Visos rekomendacijos: https://stepbackfromthemap.com/2019/08/16/graikija/
4. Atėnai – vieta, kur supratome keliautojo ir turisto skirtumą. Prie bilietų kiosko į Akropolį išgirdome lietuviškus balsus, ir tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kelionėje, kai sutikome tautiečius. Apie Atėnus neišeina papasakoti trumpai, juos reikia pamatyti – tuos gatvėje augančius mandarinus, tą masę žmonių, vienu žingsniu žengiančią į Akropolį, tuos nutrupėjusius kapitelius ir karnizus, lyg mozaiką sudėliotus portikų fragmentus, tą žydrai baltą horizontą ir žalias kalvas... Atėnai tikrai civilizacijos lopšys. Daugiau: https://stepbackfromthemap.com/2020/09/24/turistai-ir-keliautojai-atenuose/
5. Sofija labiausiai įsiminė savo kultūriniu daugiasluoksniškumu. Nuo mečečių iki sovietinio tipo daugiabučių, mietas pilnas kultūros ir kirilicos. Sofijos soboras – ,,Aleksandro Nevskio katedra“ – bene žymiausias lankomas objektas mieste, tik trumpomis rankovėmis ten įeiti neleidžiama, o lankant mečete, moterims privalu užsivilkti apsiaustus. Daugiau: https://stepbackfromthemap.com/2021/01/12/kita-stotele-sofija/
6. Rumunijos reikėtų ieškoti tikrai ne Bucharesšte, o senuosiuose šalies miesteliuose – Transilvanijoje. Timisoara, Kjuž Napokas – žavūs, charakteringi miesteliai, na o žymioji grafo Drakulos pilis jau puikiai pritaikyta turistams. Dėl prastos kelių infrastruktūros kelionė per Rumuniją tikrai užsitęsė, atrodė, kad dar neišvažiavus iš vieno miestelio, jau įvažiuoji į kitą. Prireikė kantrybės.
Bet Balkanai tuo ir pasirodė žavūs – niekas niekur neskuba, žmonės gyvena čia, dabar ir po saule (išskyrus Salonikų centrą ir įvažiavimą į Atėnus, ten eismas tragiškas, bet, matyt, čia visų didesnių miestų problema, net Vilniaus).
Kiekvienos kelionės nuotaika vis kitokia. Artėjant link Atėnų, oro temperatūra kilo, saulės kaitra stiprėjo. O 2020 metų rugpjūtį, keliaujant link šiauriausios Europos vietos, oras vėso, saulę keitė debesys ir lietus.
Vilnius-Latvija-Estija-Saremo sala-Suomija-Norvegijos šiaurė ir atgal. Ši kelionė buvo brangiausia iš visų, į kurias tik leidomės automobiliu.
1.Latvija jau tiek kartų aplankyta, tad čia ilgai neužsibuvę, keliavome tiesiai į Saremo salą. Tai puiki vieta tiems, kuriems rami gamta yra prioritetas, na, o mes, kaip nenuilstantys keliautojai, apvažiavome visą salą perimetru, o kad kelionė būtų įdomesnė – sugalvojome, jog aplankysime kiek įmanoma daugiau švyturių.
Kai kuriuos pasiekti buvo sunkoka, o kai kurių išvis neįmanoma, bet į ,,Sorve“ švyturį galima įeiti ir užlipti į viršutinę apžvalgos aikštelę. Kuresarė – didžiausias salos miestas su didžiule pilimi ir jaukiu senamiesčiu, bet sala daugiausia skęsta žalumoje ir kadagių kvapuose.
2.Talino senamiestis man yra vienas gražiausių, tad kiekvieną kartą būnant Estijoje, būtinai jį aplankau, kaip ir naują (jau nebe tokį naują), konvertuotą pramoninį kvartalą prie uosto. Buvusius pramonės pastatus, paverstus gyvenamaisiais namais, puikiai vertina ir pasaulinė architektūros apžvalga, o skaniausias kada nors valgytas veganiškas burgeris – restorane "F-hoone", turbūt populiariausia hipsterių vieta. Talinas visada nustebina.
3. Visi mano bičiuliai, kurie kada buvo Helsinkyje, sakė, kad "nieko gero", ir tikrai melavo. Man, kaip architektei, šis miestas yra atgaiva – raudonos plytos, modernioji Alvar Alto architektūra, Nacionalinės bibliotekos eksterjeras ir interjeras, žalieji miesto skverai ir parkeliai paliko tik geriausius prisiminimus. Apie Alvar Alto architektūrą būtų galima labai daug parašyti, bet čia kelionės, ne architektūros apžvalga...
Keliaujant per Suomiją aplankėme keletą didesnių miestų ir žinomų Alto projektų, tokių kaip Juveskiulės universitetas (budėtojas atrakino pagrindines auditorijas, tad turėjome ir turą viduje), Alto universitetą (visas mokslo miestelis), koncertų sales, bibliotekas, Alto muziejų ir net namą, kuriame gyveno ir kūrė pats Alvar Alto – moderniosios architektūros ikona.
4. Kalėdų senelis rugpjūtį – egzotika, bet kaip praleisti Rovaniemį, jei jau keliaujam pro šalį. Atsidurti už poliarinio rato rugpjūtį išties keista, bet Joulupukki priima ištisus metus, tik kadras Kalėdų senio dirbtuvėse kartu su juo kainuoja nuo 35 eurų, o tarp įžymybių, aplankiusių Santą, radome ir mūsų prezidentę. Apskritai šiaurinė Suomijos dalis turėtų būti įdomesnė žiemą, bet pažygiuoti nacionaliniuose parkuose smagu ir vasarą.
5. Tik įvažiavus į Norvegiją prasidėjo darganos ir lietūs, bet šiaurės elniai, vaikštantys gatvėmis, iškart pataisė nuotaiką, kelionė fjordu visai neprailgo, šlaitai, kalnai ir vanduo lydėjo iki pat Nordkap tunelio.
6,8 km ilgio tunelis po vandeniu jungia žemyną su sala, kuri tituluojama šiauriausiu Europos tašku. Nuotaika labai įdomi, kai vidurnaktį saulė dar kabo virš horizonto, tik įvažiavimas į parkingą pačiame Nordkape pasirodė tikrai per brangus, bet kaip kitaip įvertinti "Pasaulio pabaigą".
Vietiniai sakė, kad atvykome pačiu laiko, nes buvo giedras vakaras, paprastai ten oras apniukęs ir darganotas, bet mes vidurnaktį stebėjome dar nenusileidusią saulę, o ką reiškia darganos, supratome ryte, kai per 5 minutes užklupo toks tirštas rūkas, jog sukome ratus ir neradome išvažiavimo iš parkingo – matomumas 0,5 metro nuo automobilio lango. Vėl pabuvojome debesyje, tik ne virš Graikijos, o virš Norvegijos.
Stovint ten, ant Pasaulio krašto, vieniems rieda ašaros, kiti plačiai šypsosi, ar karštai bučiuojasi, bet jausmas nepakartojamas. Na, o šis trumpas filmas, žiūrėtas Nordkapo kino salėje, pravirkdė ir mane. Tai nepamirštama!
Tik dvejos atostogos automobilyje – nuo Vilniaus į pietus ir nuo Vilniaus į šiaurę, o tiek emocijų, nuotykių, kilometrų, jausmų ir žmonių, o kur dar nenumatyti atvejai, kurie tą akimirką gąsdina, o dabar kelia nostalgiją ir šypseną. O svarbiausia – tai, kad visos mūsų autostogos būna neplanuotos, mes nežinome, kas mūsų laukia, kur tiksliai nuvyksime ir ką pamatysime.
Kartą planavome važiuoti į Italiją, o atsidūrėme Kroatijoje, planavome pakeliauti po šiaurės Lenkiją, bet stovėjome debesyje Nordkape. Tad, kuo daugiau nuotykiu ir gero vėjo, einu krautis lagaminą, juk vasara, metas vėl keliauti!
