Pandemija, praėjusių metų gruodį prasidėjusi Vuhane, Kinijoje, po pasaulį išplito neįtikėtinai greitai. Dar sausio 12 d. virusas buvo užfiksuotas tik Kinijoje, o sausio 13 d. tai pradėjo virsti pasauline problema. Apie COVID-19 atvejį paskelbė Tailandas, tuomet Japonija, Pietų Korėja ir kone visas likęs pasaulis, rašo BBC. Balandžio 6 d. užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 1,2 mln.
Panašu, virusas pasklido visur, tačiau vis dar yra vietų, kurios tvirtina neturinčios nė vieno COVID-19 atvejo.
193 valstybės yra Jungtinių Tautų narės. Balandžio 6 d. duomenimis, 18 jų nėra pranešusios apie koronaviruso užkratą šalyje:
Komorai, Kiribatis, Lesotas, Maršalo salos, Mikronezija, Nauru, Palau, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Saliamono salos, Šiaurės Korėja, Tadžikija, Tonga, Turkmėnija, Tuvalu, Vanuatu ir Jemenas.
Kai kurios jų, anot ekspertų, užkratą turi, tačiau apie jį nepraneša. Pavyzdžiui, šalia Kinijos esanti Šiaurės Korėja vis dar tvirtina, kad čia COVID-19 nėra. Kaip ir karo draskomas Jemenas.
Tačiau yra ir šalių, kur viruso galbūt ir iš tiesų nėra. Dauguma jų yra mažytės salos su labai mažai lankytojų. Net 7 iš mažiausiai lankomų pasaulio šalių nėra paskelbusio apie koronaviruso atvejus.
Jų nuošalumas išėjo į naudą. Likusiam pasauliui mokantis socialinės distancijos laikymosi, šios nedidelės salų tautos jau seniai laikosi atstumo nuo visų kitų šalių. Visgi jos nėra ramios. Valdžios baiminasi viruso ir imasi griežtų priemonių.
Vienintelė Ramiojo vandenyno salų viltis
Nauru, esanti Ramiajame vandenyne, yra nutolusi 320 km nuo artimiausios sausumos. Artimiausias bent kiek didesnis miestas su tiesioginiais skrydžiais yra Brisbanas už 4 tūkst. km. Tai antra pagal mažumą valstybė Jungtinėse Tautose tiek pagal plotą (po Monako), tiek pagal gyventojų skaičių (su 10 tūkst. gyventojų aplenkia tik Tuvalu).
Nauru taip pat yra viena mažiausiai lankomų vietų pasaulyje. Nors statistikos apie ją nėra naujausiuose JT duomenyse, vienas kelionių organizatorius teigė, kad per metus šalis sulaukia vos 160 turistų.
Gali atrodyti, kad tokia nuošali vieta jau savaime yra saugi. Tačiau joje yra tik viena ligoninė, nėra ventiliatorių, o medicinos darbuotojų trūksta. Nauru negali rizikuoti. Kovo 2 d. ji uždraudė atvykti keliautojams iš Kinijos, Pietų Korėjos ir Italijos, vėliau pridėjo Iraną. Kovo viduryje sustabdė skrydžius į Fidžį, Kiribatį ir Maršalo salas. Vienintelis likęs maršrutas – į Brisbaną – buvo paretintas nuo trijų kartų per savaitę iki vieno karto per 14 dienų. Visi atvykusieji (daugiausiai – grįžtantys piliečiai) turėjo 14 d. karantinuotis vietos viešbučiuose.
Kaip BBC sakė prezidentas Lionelis Aingimea, jie ėmėsi „sulaikymo ir suvaldymo“ politikos. „Mes imamės veiksmų prie sienos“, – aiškino jis.
Tie, kurie yra karantine, kasdien tikrinami dėl simptomų. Keliems pakilo temperatūra, jie izoliuoti, o jų ėminiai nusiųsti į Australiją. Visi atsakymai grįžo neigiami. Beje, ir nemažai kitų Ramiojo vandenynų salelių neturi galimybės patys atlikti testų, tad jų atliekama gerokai mažiau.
Yra tik viena ligoninė, nėra ventiliatorių, o medicinos darbuotojų trūksta. Nauru negali rizikuoti.
Nors ir gyvena krizės sąlygomis, Nauru prezidentas tikino, kad gyventojai yra ramūs. Jis dėkojo kitoms šalims už pagalbą (pirmiausiai – Australijai ir Taivanui) bei savo tikėjimui. Esą Dievas jam nurodė, kuria Šventojo rašto vieta turėtų kliautis ir nešioti ją širdyje. „Tai mane palaiko, kai einame, kaip Biblija sako, per mirties slėnį“, – aiškino jis.
Kaip ir Nauru, kitos mažos Ramiojo vandenyno šalys be COVID-19 – Kiribatis, Tonga, Vanuatu – taip pat yra paskelbusios ekstremalias padėtis.
Visuomenės sveikatos ekspertas iš Niujės, anksčiau dirbęs Pasaulio sveikatos organizacijos komisaru, Colinas Tukuitonga mano, kad jos elgiasi teisingai. „Jų geriausias šansas, be abejonės, yra išvis neįsileisti to prakeikto dalyko, – BBC sakė jis. – Nes jeigu jis pateks, tuomet tau bus blogai.“
„Šios šalys neturi stiprių sveikatos apsaugos sistemų, – aiškino ekspertas. – Jos mažos, lengvai pažeidžiamos, daug net išvis neturi plaučių ventiliatorių. Jeigu proveržis kiltų, tai sunaikintų populiaciją.“
Jo teigimu, daug žmonių Ramiojo vandenyno salose ir taip yra prastos sveikatos. Diabetas, širdies, kvėpavimo takų ligos ten yra paplitusios, o dėl jų COVID-19 virusas gali tapti itin pavojingas.
Jeigu kurioje mažoje šioje valstybėje kiltų proveržis, jai tikriausiai tektų siųsti pacientus į užsienį. Tačiau tai padaryti būtų išties sunku, kai visos šalys yra užsidariusios sienas.
Tad geriausia jų viltis – tiesiog kiek galima ilgiau COVID-19 atvejų skaičių išlaikyti ties nuliu. „Pati nedidelės visuomenės izoliacija nuo kitų per vandenyną, kas visuomet gyventojams buvo problema, dabar tapo jų apsauga“, – sakė C.Tukuitonga.
Kodėl Azijoje yra apie virusą nepranešusių šalių?
Pasaulyje yra ir nedidelis skaičius šalių su sausumos sienomis, kurios dar nėra pranešusios apie koronaviruso atvejus. Yra keletas Afrikoje, taip pat saujelė – Azijoje. Mažai kas abejoja, jog pastarosios valstybės išties sugebėjo išvengti užkrato.
Pavyzdžiui, Šiaurės Korėja. Ir taip izoliuota šalis anksti ėmėsi veiksmų, sieną su Kinija uždarė sausio mėnesį, uždraudė atvykti užsieniečiams iš bet kokių šalių.
Tačiau stebėtojai skeptiškai žiūri į diktatoriaus valdomos šalies teiginius apie užkrato nebuvimą, rašo „The Diplomat“. Šalis kažin ar turi galimybių nustatyti užkratą, jos sveikatos sistema – itin prastos būklės, o skepticizmą tik dar labiau paskatina nuolatinis Šiaurės Korėjos slapukavimas ir propaganda.
Panašiai yra ir su Turkmėnija bei Tadžikija. Jos abi teigia neturinčios COVID-19 atvejų. Šalys slepia informaciją ir nežinia, ar išvis turi galimybes nustatyti COVID-19. Turkmėnija dar juokina pasaulį šalyje net uždrausdama žodį „koronavirusas“.
Kuri vieta liks paskutinė be užkrato?
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rytų Afrikoje esančiame Malavyje, kuriame gyvena 18 mln. žmonių, pranešta apie pirmuosius atvejus. Tačiau šalis buvo tam pasiruošusi, rašo BBC.
Malavyje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, uždarytos mokyklos, atšauktos visos vizos, kurios išduotos iki kovo 20 d. Šalyje atliekama vis daugiau testų, teigė gydytojas Peteris MacPhersonas, visuomenės sveikatos ekspertas iš Liverpulio tropinės medicinos mokyklos, kurio įkurtas fondas „Wellcome Trust“ veikia Malavyje.
Jo teigimu, šalis turėjo papildomą savaitę ar dvi pasiruošti, ir tas laikas buvo labai naudingas – ekspertas gana užtikrintai mano, kad Malavis susitvarkys su virusu.
Pasaulyje dar turime labai daug galinčių susirgti žmonių, – sakė ekspertas. – Su šiuo virusu turėsime dar gana ilgai pagyventi.
„Mus labai paveikė ŽIV epidemija per pastaruosius 30 metų, taip pat tuberkuliozės pandemija, – sakė ekspertas. – Labai geras atsakas buvo elementari, bet efektyvi visuomenės sveikatos sistema – gerai veikiančios programos rajono lygmenyje, kurios daro bazinius dalykus, bet daro juos labai labai gerai.“
Įrodymai leidžia manyti, kad koronavirusas ateis į kiekvieną šalį, sakė P.MacPhersonas. Atėjo ir į ilgai besilaikiusį Malavį. O kur galėtų būti paskutinė vieta pasaulyje, kuri liktų be COVID-19?
„Tikėtina, kad tai bus tos labai nuošalios Ramiojo vandenyno pietuose esančios salos. Aš už jas statyčiau, – BBC sakė Sautamptono universiteto epidemiologijos profesorius Andy Tatemas. – Tačiau globalioje ekonomikoje nesu tikras, kad kuri nors vieta sugebės visai išsisukti nuo užkrečiamos ligos.“
Sienų uždarymai, tokie kaip Nauru, gali veikti, tačiau jie juk negalės tęstis amžinai. „Dauguma šalių bent kaip nors remiasi importu – ar maisto, ar prekių, ar turizmo – arba savų prekių eksportu, – sakė jis. – Įmanoma, kad šalys visiškai užsidarytų, tačiau tai labai joms pakenks – ir galiausiai jos vis tiek turės atsiverti.“
Eksperto teigimu, atvejų skaičius pasaulyje dar tikrai nepasiekė piko. „Visos šalys turi karantinus, todėl virusas neplinta per visą visuomenę, labai daug žmonių jo nepasigauna. Tai puiku sveikatos sistemoms, tačiau kartu tai reiškia, kad pasaulyje dar turime labai daug galinčių susirgti žmonių, – sakė jis. – Su šiuo virusu turėsime dar gana ilgai pagyventi.“
