Kur žiemą rasti svaiginantį pavasarį, bet nepraleisti Kalėdų ir Naujųjų?

Kasmet į Portugalijos nykštukę Madeirą lėktuvu nusileidžia per 1,5 mln. turistų. Kas savaitę – tiek vasarą, tiek žiemą – į ją tupia ir lėktuvai iš Lietuvos. „Amžino pavasario plius vasaros sala“, – tikina saloje įsikūrusi „Novatoro“ atstovė Silvija Bisigirskytė. Lietuvą kaustant lengvam šaltukui, Madeirą lepina saulė ir dvidešimt kelių laipsnių šiluma. Klausite, o kur žiemos švenčių nuotaika? Gidė nusijuokia – jau kur kur, bet lemputėmis ir dekoracijomis jau išpuoštoje Madeiroje ji tikrai aplankys kiekvieną.
Madeira
Madeira / S. Bisigirskytės nuotr.

Žiema Madeiroje?

Vietiniams malonu, jei turistai ištaria „Bom dia“, tačiau jie puikiai supranta ir anglų kalbą. „Novaturo“ atstovės Silvijos teigimu, vietiniai ir šimtai tūkstančių turistų vos 57 km ilgio ir 22 km pločio salelėje sutelpa puikiai. Madeiros gyventojai džiaugiasi, kad tiek daug žmonių atvyksta pasižiūrėti šio nuostabaus grožio krašto, tačiau patys linkę gyventi savo gyvenimą – ramūs, susitelkę į savus darbus. „Mes kartais pajuokaujame, kad galėtų būti galbūt net labiau verslesni. Čia tikrai nesulauksite aštrių ar itin intensyvių įkalbinėjimų pirkti. Vietiniai greičiau jums patars, kur nuvykti, ką pamatyti nei bruks pirkinius“, – pasakojo „Novatoro“ atstovė.

Jeigu kalbėtume apie keliones Europoje žiemą, pasak pašnekovės, Madeira – neabejotinai vienas geriausių variantų: „Net vertinant vien geografiškai, Kanarų ir Makronezijos salynai yra labiausiais į Pietus nutolę Europos kampeliai, kuriuos skiria vos 400 km. Didžiausią Kanarų salą Tenerifę jau seniai pamilę lietuviai joje atostogauja ne tik vasarą, bet ir žiemą. Na, o Makronezijos salyno pažiba Madeira – dar kiek neatrastas nuostabios gamtos rojaus kampelis. Gali pasigirti panašiu kaip Tenerifės klimatu ir suteikti visą krūvą pramogų aktyvaus poilsio gerbėjams.“

S. Bisigirskytės nuotr./S. Bisigirskytė
S. Bisigirskytės nuotr./S. Bisigirskytė

Būtina aplankyti

Madeira yra viena iš didesnių Portugalijos salų. Ji yra labai svarbi Portugalijos istorijoje, būtent nuo jos atradimo ir kolonizacijos XVa. pradžioje prasidėjo Didžiųjų geografinių atradimų amžius.

Sala, nors palyginti su Tenerife gerokai mažesnė, tačiau pasižymi labai didele kraštovaizdžio įvairove: kalnai, plynaukštės, kriokliai, Laurasilva „džiunglės“, Sao Lorenzo dykynė, šiaurinės dalies vynuogynai, pietinės dalies bananų plantacijos, natūralūs lavos terasų baseinai, juodo smėlio paplūdimiai, vieni aukščiausių skardžių Europoje, o apačioje – įspūdingi banglentininkų paplūdimiai.

S. Bisigirskytė vienu iš Madeiros pasididžiavimų laiko vulkaninės kilmės terasas. Pažodžiui verčiant, tai nėra visiškai tikslus įvardijimas, lavoje tikrai niekas nesimaudo, juokauja pašnekovė. „Tai yra prieš milijonus metų per vulkaninį procesą lavos suformuotos savotiškos terasos vandenyne. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Porto Moniz madeiriečiai vulkanines terasas kiek sukultūrinę, suformavę atitvarus, todėl besimaudydami „lavos baseinuose“ būsite apsaugoti nuo stiprių vandenyno srovių bei galėsite saugiai grožėtis didelių bangų mūša, o Seixal miestelyje galima mėgautis visiškai laukinėmis lavos terasomis.“

Kaip vienu iš salos privalumų „Novaturo“ atstovė įvardijo juoduosius paplūdimius: „Madeira nėra sala, į kurią keliautojai traukia pagulėti paplūdimiuose – smėlio paplūdimių ir „viskas įskaičiuotų“ atostogų ant jūros kranto čia beveik nėra. Vis tik, vienu iš lankytinų objektų vis tiek tampa paplūdimiai, tik šį kartą į juos vykstama ne pagulinėti, o pasigrožėti unikaliu gamtos reginiu. Madeira nėra vienintelė vieta žemėje, kur gali tai išvysti, tačiau reginys nėra itin dažnas akiai ir tuo žavi turistus.“

S. Bisigirskytės nuotr./Juodojo smėlio paplūdimiai
S. Bisigirskytės nuotr./Juodojo smėlio paplūdimiai

S. Bisigirskytė pastebi, kad Madeira labiausiai traukia aktyvaus poilsio mėgėjus. „Nors sala yra labai maža, ji išties yra įvairi. Per trumpą laiką čia galima išvysti skirtingų ir labai įspūdingų gamtos objektų. Galima net pastebėti, kaip jau nuo ankstaus ryto prie viešbučių žmonės laukia transporto priemonių: ekskursijų autobusiukų su gidais, džipų su vairuotojas ar savo nuomotų automobilių, nes dažniausiai kasdien leidžiasi tyrinėti Madeiros“, – apie atostogų pobūdį kalbėjo kelionių organizatoriaus atstovė. O keliautojų amžius, pasak pašnekovės, Madeirai nėra svarbus – į nepakartojamus potyrius, žygius unikalioje gamtoje leidžiasi tiek paaugliai, tiek 80 ar daugiau metų sulaukę vyresnieji.

Kas be ko, kiekvienas aplankęs Madeirą, atiduoda duoklę jos širdžiai – sostinei Funšaliui. Jis nei jaukumu, nei šurmuliu nenusileidžia nė vienai senojo žemyno sostinei. Nedideli restoranai, kviečiantys užsukti gardžių pietų ar vakarienės, jaukios kavos kavinukės, daug pasirinkimų smaližiams ir, kas be ko, naktinis gyvenimas – viską galima rasti Funšalyje. Tiesa, besilankant jame nereikėtų apeiti Santa Maria gatvės, kurią puošia ryškių spalvų piešiniai, durys, architektūriniai sprendimai, o užsigeidus paragauti dar nepatirtų skonių, vertėtų užsukti į sostinės turgų.

Toliau vardindama Madeiros įžymybes, „Novaturo“ atstovė paminėjo Funšalyje esančią Monte kalvą (550m aukščio), į kurią kelia funikulierius, o nuo jos atsiveria įstabūs vaizdai. Iš viršaus matyti miestas, nuostabi vandenyno ir prieplaukos panorama bei kalnai. Retas keliautojas praleidžia vizitą į Cabo Girao skardį, dovanojantį unikalius reginius ir nepaprastą potyrį – apsilankyti įspūdingame aukštyje įrengtoje apžvalgos aikštelėje stikliniu dugnu.

S. Bisigirskytės nuotr./ Cabo Girao skardis
S. Bisigirskytės nuotr./ Cabo Girao skardis

Kas be ko, pasak S. Bisigirskytės, reikėtų akcentuoti ir Madeirą visame pasaulyje garsinančias levadas: „Tai – Madeiros irigacinė sistema – vandens kanalai kaip kraujagyslės išsiraizgę po salą daugiau nei 2000 km. Levados jau 600 metų išnešioja gyvybiškai augmenijai svarbų vandenį. Žygiai šiais takais jus nuves ir į sunkiai įeinamas džiungles, ir prie įspūdingų krioklių, ir ant aukščiausių skardžių, nuo kurių atsiveria įspūdingos vandenyno panoramos.“

S. Bisigirskytės nuotr./Levados
S. Bisigirskytės nuotr./Levados

Kelionių organizatoriaus atstovė pridėjo ir dar vieną akstiną aplankyti Portugalijos stebuklą Madeirą. „Kalnų žygeivių malonumui Madeira dovanoja kvapą gniaužiančius saulėtekius bei saulėlydžius nuo virš 1800 metrų kylančių Pico Arreiro, Pico Torres bei Pico Ruivo viršukalnių. 9km pėsčiųjų takas jus praves pro debesis ir pakels virš jų. Madeira virš debesų – tai nepamirštamas reginys“, – tikino S. Bisgirskytė.

Pabaigai, grįždama prie žiemiškų temų, „Novaturo“ atstovė tikino, kad patirtis švęsti svarbiausias metų šventes šiltuose kraštuose – įstabi, o Madeiroje – ypač. Šventinė nuotaika saloje juntama jau senokai, puošiamos gatvės, kavinės, restoranai, jaučiama, kad vietiniams tai – labai svarbu. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad portugalai, gyvenantys tiek Madeiroje, tiek žemyninėje Portugalijos dalyje, yra religingi, tad tai labai juntama ir prieš ar per šventes.

„Reikėtų paminėti, kad Portugalijoje bei Madeiroje pagrindinė religija yra krikščionybė ir dauguma gyventojų sakosi išpažįstą katalikybę. Poilsiautojams pripratusiems žiemą keliauti po musulmoniškus kraštus Egiptą, Turkiją, tai visiškai kita patirtis. Didžiulis Kalėdinis turgus, Funšalyje bei gausios visų salos miestelių dekoracijos neskirtos vien turistams. Jos iškabintos tam, kad visi vietiniai bei atvykėliai įsijaustų į autentišką Kalėdų stebuklo dvasią“, – kalbėjo „Novaturo“ atstovė.

O galiausiai, pridūrė S. Bisigirskytė, vienas svarbiausių Madeiros metų vainikavimų – žymusis fejerverkų festivalis, kurio per Naujųjų metų susitikimą laukia tiek vietiniai, tiek aplinkinių regionų gyventojai ar turistai. Pasigrožėti spalvingu nakties dangumi, simbolizuojančiu persikėlimą į naujus metus, atplaukia ir dešimtys kruizinių laivų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis