Aviacijos rinkos ekspertas „Center for Aviation“ (CAPA) praėjusią savaitę paskelbė ataskaitą, kurioje lyginama didžiausių Europos oro linijų finansinė padėtis. Teigiama, kad žemu kaštų oro linijos „Wizz Air“ ir „Ryanair“ turi daugiausiai likvidumo, o „Norwegian“ – mažiausiai, rašo „Simple Flying“.
Oro linijoms – kaip niekad sunkus laikotarpis
Likvidumas yra be galo svarbus siaučiant COVID-19 pandemijai, nes oro linijos skuba kaip nors sumažinti patiriamus nuostolius. Koronaviruso krizė oro transporto sektoriui sudavė itin skaudų smūgį. Oro vežėjams teko atšaukti didžiąją dalį skrydžių, o kai kuriems – net visus skrydžius.
Dalis jų kalba apie atleidimus, nes kitaip neranda būdų mažinti išlaidas krizinėje situacijoje, kai pajamų netekimas yra beprecedentis.
CAPA kovo viduryje prognozavo, kad jeigu vyriausybės nesiims gelbėti oro linijų, dauguma jų Europoje žlugs iki gegužės mėnesio. Daug oro vežėjų kreipėsi į savo valstybes paramos, tačiau jos sulaukė dar nedaug.
Kieno padėtis geriausia
Naujoje CAPA ataskaitoje nagrinėjamas oro linijų likvidumas, atsižvelgiant į tai, kiek bendrovė paskutinį kartą nurodė turinti pinigų ir pinigų ekvivalentų. Remiantis tuo, patogiausiai turėtų jaustis žemų kaštų oro linijos „Wizz Air“ ir „Ryanair“.
„Wizz Air“ 2019 m. likvidumas siekė 48 proc. Tai lygu 176 dienų veiklai – beveik pusei metų. „Ryanair“ atsiliko labai nedaug, bendrovės likvidumas 2019 m. siekė 47 proc. Tai – 170 dienų.
Po jų seka „Finnair“ (133 d.), IAG (132 d.) ir „easyJet“ (113 d.). Prastesnė situacija gigantams „Air France-KLM“ (81 d.), „Turkish Airlines“ (66 d.) ir „Lufthansa“ (51 d.) bei SAS (51 d.). SAS jau praėjusią savaitę sustabdė beveik visus savo skrydžius, paskelbė apie galimą masinį atleidimą – darbo netekti gali 10 tūkst. žmonių.
Kam sunkiausia
Prasčiausioje padėtyje – Norvegijos „Norwegian“. Žemų kaštų oro linijų likvidumas praėjusių metų gruodžio 31 d. buvo vos 7 proc. – tik 26 d.
Tiesa, bendrovė jau sulaukė valstybės pažado jai padėti. Norvegijos vyriausybė pažadėjo paremti dėl koronaviruso pandemijos krizės ištiktas oro bendroves ir pagalbai skirti iki 6 mlrd. kronų (519 mln. JAV dolerių). Pusę šios sumos numatoma skirti pigių skrydžių bendrovei „Norwegian Air Shuttle“.
Konkurentė SAS gali gauti 1,5 mlrd. kronų, o likę 1,5 mlrd. kronų bus pasiūlyti „Wideroe“ ir kitiems Norvegijos oro vežėjams.
Tuo metu Švedijos ir Danijos vyriausybės anksčiau įsipareigojo SAS suteikti valstybinių paskolų garantijų 3 mlrd. kronų sumai.
