Oksfordo universiteto „Blavatnik“ Vyriausybės instituto komanda renka duomenis iš daugiau nei 180 valstybių, kaip šių vyriausybės reaguoja į pandemiją ir kokių veiksmų imasi, rašo euronews.com.
Išskirta 17 indikatorių ir pagal juos sukurtas „Oxford COVID-19 Government Response Tracker“. Duomenis tyrėjai suskirstė į keturis skyrius: bendras vyriausybės atsakas; ekonominė parama; plitimo stabdymas ir sveikata; griežtumas. Pastarasis rodo, kokio griežtumo priemonių šalys imasi.
Šis indeksas rodo, kad Europoje į pandemiją šiuo metu atlaidžiausiai reaguoja Baltarusija ir Sakartvelas (8.33 iš 100), griežčiausiai – Airija (70.83/100). Lietuva ir Estija pagal griežtumą užima paskutinę vietą tarp Europos Sąjungos valstybių (19.44/100)
Lietuvos indeksas buvo išaugęs net iki 87.04/100 balandžio mėnesį, kai šalyje galiojo griežčiausios priemonės. Nuo gegužės pabaigos jis keliais šuoliais vis mažėjo, vyriausybei vis priemones atlaisvinant.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Latvijoje indeksas net ir pirmosios bangos piko metu nebuvo toks aukštas (didžiausias – 65.74/100), tačiau vėliau mažėjo tik palaipsniui ir po nedaug. Dabar jis – 43.52/100.
Estijos indeksas ir politikos atlaisvinimas – panašus į Lietuvos.
Estijos ir Lietuvos, kurių taikytų priemonių griežtumo lygis keitėsi panašiai, yra ir panaši epidemiologinė situacija. Antradienio Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvos 14-os dienų suminis sergamumo COVID-19 rodiklis yra 16.8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Estijos – 13.8. Tuo tarpu Latvijos – 3.8.
Kaip skaičiuojamas indeksas?
„Mes vertiname politikos egzistavimą, – „Euronews“ aiškino daktarė Anna Petherick, viena iš indekso autorių. – Esminis tikslas – indeksas suteikia objektyvų vertinimą, ką daro skirtingos šalys.“
Pavyzdžiui, vertindami griežtumą tyrėjai atsižvelgė į 9 veiksnius: nuo mokyklų bei darboviečių uždarymo, transporto, kelionių, susibūrimų apribojimų iki nurodymų likti namuose ir visuomenės informavimo kampanijų.
Apie 290 žmonių reguliariai atnaujina informaciją, remdamiesi žiniomis iš valdžios atstovų ar naujienų pranešimų, ir pagal nustatytą kodą ją paverčia skaitmenine išraiška.
„Jeigu leidžiama susitikti 50 žmonių grupėms, tuomet tai reitinguojama vienaip, jeigu tik 5 žmonių grupėms – reitingas būna didesnis“, – aiškino vienas iš autorių Toby Phillipsas.
Kuo griežčiau ir greičiau – tuo geriau?
„Pirmoji banga leidžia manyti, kad yra ryšys tiek su politikos griežtumu, tiek su greitumu. Tai siejasi su mažesniu mirčių skaičiumi“, – aiškino T.Phillipsas.
„Taip pat atsiranda „karantino nuovargio“ iššūkis – ypač tose visuomenėse, kur trūksta ekonominių išteklių ar paramos, kad būtų ilgai laikomasi fizinės distancijos priemonių“, – pridūrė jis.
Tyrėjai aiškina, kad esminis jų sukurto įrankio tikslas nėra išmatuoti ir įvertinti įvairių politikų efektyvumą – situacija skirtingose šalyse gali labai skirtis, priklausyti nuo atliekamų testų skaičiaus. Esminis tikslas, anot jų, yra „prisidėti prie diskusijos“.